Gamtos stichijos yra vienas įspūdingiausių, tačiau ir daugiausiai grėsmės keliančių reiškinių.
„Perkūnija ir ją lydintys vėjai, stambi kruša bei liūtys yra vieni iš pavojingiausių meteorologinių reiškinių, kasmet atnešančių nemažai nuostolių. LHMT nuo 2012 metų veikia žaibų aptikimo sistema (ŽAS) fiksuojanti atmosferos elektrinių iškrovų laiką, vietą ir stiprumą. Žaibų detektoriai (esantys Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) ~350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių. Taigi, ŽAS (kartu su meteorologiniais radiolokatoriais) yra nepamainomas įrankis pavojingoms audroms sekti“, – rašo „Meteo.lt“ Klimato ir tyrimų skyriaus specialistas Lukas Sudvajus.
Meteorologai sako, kad 2022-aisiais perkūnijų Lietuvoje buvo mažiau, tačiau jų skaičius vis tiek įspūdingas – per metus užfiksuota kiek daugiau nei 71 tūkst. žaibų išlydžių. Palyginimui, 2021 metais jų buvo net 123 tūkst. (t.y. 73 proc. daugiau).
„Kaip įprasta, didžioji dalis išlydžių šiemet fiksuota tarp debesų, o į žemę trenkė tik kas ketvirtas žaibas. Laiko atžvilgiu, dažniausiai perkūnavo popietės ir vakaro valandomis, o pati didžiausia teorinė tikimybė būti nutrenktam žaibo fiksuota lygiai 18:20 val.
Susumavus metų duomenis, nustatyta, kad didžiausias žaibo iškrovų tankis stebėtas Kėdainių, Kalvarijos, Kaišiadorių ir Ukmergės r., kur vidutiniškai kiekvienam kvadratiniam kilometrui teko po 2 žaibų išlydžius, tačiau kai kuriose minėtų savivaldybių dalyse žaibų tankis siekė iki 4 išlydžių/km². Tuo tarpu, mažiausiai žaibavo Biržų, Kretingos, Kelmės ir Mažeikių rajonų savivaldybėse“, – teigiama įraše.
Paaiškėjo, kad didžiausias žaibų kiekis (per parą) Lietuvoje buvo birželio 10 d. Tada per šalį slinko nedidelės apimties, bet labai intensyvios audros nešusios smarkias liūtis ir labai stambią krušą.
„Tuomet užfiksuota beveik 13 tūkst. išlydžių. Įdomu tai, jog pernai palyginti nemažai perkūnijų pasitaikė žiemos mėnesiais, ypač vasarį, kai fiksuoti net 178 žaibų išlydžiai (2021 m. per visą žiemą jų buvo tik 6). 2022 m. vasarį per Lietuvą slinko gilūs ciklonai, kurie nulėmė ne tik minėtas perkūnijas, bet kartais sukeldavo net ir uraganinio stiprumo vėjo gūsius“, – rašė „Meteo.lt“ Klimato ir tyrimų skyriaus specialistas L. Sudvajus.