Paslaptingoje įgriuvoje aptiko senovinį mišką: tai, ką jame surado, mokslininkus pribloškė

Kinijoje urvų tyrinėtojai aptiko išties įspūdingą reiškinį – milžiniškos, 192 metrų įgriuvos dugne augo senovinis miškas. Medžiai į aukštį driekėsi apie 40 metrų, o žolės siekė tyrinėtojų pečius. Šiame įspūdingame ir iki šiol neatrastame miške klesti augalai, kurie laikyti išnykusiais jau prieš gerą šimtmetį. Mokslininkai neabejoja, kad jame gali egzistuoti rūšys, kokių žmonija dar niekada nėra mačiusi.

Neįprastą įgriuvą pirmieji aptiko Kinijos pietinio Guangsi regiono urvų tyrinėtojai, kurie apie radinį pranešė mokslininkams, rašo „The Guardian“. Patvirtinę, kad miškas egzistuoja, mokslininkai mano, kad jis gali atskleisti dar daugiau paslapčių.

„Nenustebčiau, jei sužinočiau, kad šiuose urvuose aptikta rūšių, apie kurias iki šiol mokslas nebuvo pranešęs ar kurių nebuvo aprašęs“, – sakė ekspedicijos vadovas Chen Lixin, pranešė „The Guardian“.

„Usa Today“ pranešė, kad jo komanda ekspediciją baigė gegužės 6 d. Be medžių, jie taip pat susidūrė su augmenija, kuri siekė jų pečius. Įgriuvoje yra trys urvai, o bendras jos tūris – 5 mln. kubinių metrų, kitaip tariant jai užpildyti reikėtų 2 tūkst. olimpinių plaukimo baseinų.

Ji yra beveik 305 metrų ilgio ir 152 metrų pločio. Pasak Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, tai taip pat yra 30-oji Kinijos Leye apygardoje aptikta įgriuva. Ji rasta netoli Ping'e kaimo Luoxi miestelyje.

Milžiniškos įgriuvos, Kinijoje žinomos kaip „tiankeng“ arba „dangiškosios duobės“, yra įprastas reiškinys šioje šalies dalyje, rašo „The Washington Post“. Tai karstinis kraštovaizdis, kuris susiformuoja lietaus vandeniui susimaišius su anglies dioksidu ir ardant uolienas, „Live Science“ sakė Nacionalinio urvų ir karsto tyrimų instituto vykdomasis direktorius Džordžas Veni.

„Dėl vietinių geologijos, klimato ir kitų veiksnių skirtumų karstinis kraštovaizdis paviršiuje gali būti labai skirtingas“, – „Live Science“ sakė Dž. Veni.

„Kinijoje yra neįtikėtinai vizualiai įspūdingas karstinis kraštovaizdis su milžiniškomis įgriuvomis, milžiniškais urvų įėjimais ir pan. Kituose pasaulio kraštuose vaikštote po tokias vietas ir iš tiesų nieko nepastebite. Įgriuvos gali būti visai nedidelės, tik metro ar dviejų skersmens. Įėjimai į urvus gali būti labai maži“, – aiškino jis.

Dž. Veni sakė, kad senovinio miško buvimas nebūtinai stebina.

„Nėra neįprasta, kad medžiai auga iš urvų įėjimų. Tiesiog ši įgriuva yra ypač didelė ir ypač gili, todėl dauguma žmonių to nesitikėtų“, – tikino jis.

Vis dėlto „Live Science“ jis pripažino: „Tai – šauni naujiena“.