Pasaulio mokslininkai neretai pabrėžia, jog dėl žmogaus veiklos išnykimas gresia daugeliui rūšių. GRYNAS.lt skuba supažindinti su jomis tol, kol jos neliko įamžintos tik pasenusio leidimo enciklopedijų puslapiuose. Tinklalapis nationalgeographic.com pristato Madagaskaro lemūrą Aye-Aye, lietuviškai vadinamą laibapirščiu.
Šie gyvūnėliai išsprogusiomis akimis yra priskiriami primatams, taigi yra giminingi šimpanzėms ir netgi žmogui. Jie aptinkami tik rytinėje Madagaskaro salos dalyje.
Laibapirščiai yra tamsiai rudos bei juodos spalvos, turi už save didesnę pūkuotą uodegą. Kaip jau minėta, šie primatai turi didžiules akis, dideles jautrias ausis bei laibus pirštus.
Laibapirščių letenelės „puoštos“ smailais nagais išskyrus du didelius galinių kojų pirštus. Šie leidžia gyvūnams suptis ant šakos.
Laibapirščiai visą gyvenimą praleidžia atogrąžų miško medžiuose ir itin retais atvejais nusileidžia ant žemės. Jie – naktiniai padarai, todėl retam fotografui pavyksta juos įamžinti. Šie lemūrai dieną miega susisukę sferos formos lizduose. Šie lizdai teturi vieną įėjimą ir yra įrengti aukštai tarp medžių šakų.
Jie yra įtraukti į nykstančių gyvūnų sąrašus, nors gyvena ilgai – apie 20 metų. Laibapirščiai yra vieninteliai primatai, kurie naudoja echolokaciją (kaip šikšnosparniai) aukoms surasti ir pagauti.
Šie lemūrai minta medieną graužančių vabzdžių lervomis ir vaisiais. Įsikorę aukštai į medį savo viduriniuoju ilgu pirštu jie beldžia į medį ir tokiu būdu išgirsta, ar po žieve yra lervų. Tą patį pirštą jie naudoja lervoms išsitraukti. Ilgi pirštai praverčia ir skobiant minkštimą iš kokosų ar kitų vaisių, papildančių laibapirščių meniu.
Galbūt dėl savo nesimpatiškos išvaizdos Madagaskare išvysti laibapirštį reiškia nesėkmę, bloga pranašaujantį ženklą. Todėl jie neretai nužudomi iškart, kai yra pastebimi. Tokios „tradicijos“ bei gyvenamųjų buveinių nykimas pavertė laibapirščius nykstančia rūšimi. Šiandien šie gyvūnai yra saugomi įstatymu.