Šie teisės aktai buvo parengti įgyvendinant 2023 m. pabaigoje priimtą naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymą. Jame numatyta, kad gamtiniuose rezervatuose gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą kaime ar viensėdyje, besiribojančiame su gamtiniu rezervatu, uogauti ir grybauti leidžiama, jeigu uogavimas ir grybavimas nekenkia ekosistemoms ir saugomoms vertybėms.
Vyriausybei patikslinus saugomų teritorijų nuostatus, gyventojai negalės uogauti ir grybauti Žuvinto biosferos rezervato Buktbalės ir Liūliškynės gamtiniuose rezervatuose, Kuršių nerijos nacionalinio parko Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose, Pavilnių regioninio parko Kalnų gamtiniame rezervate, Labanoro regioninio parko Girutiškio ir Kiauneliškio gamtiniuose rezervatuose, nes šie nesiriboja su kaimais ir viensėdžiais.
Šiuose nuostatuose taip pat numatyta, kad pažintiniais tikslais lankytis be saugomų teritorijų direkcijų specialistų palydos leidžiama tik rezervatuose, kuriuose įrengti mokomieji takai.
Mokomaisiais tikslais bus galima lankytis pavieniams asmenims ar jų grupėms tik su saugomos teritorijos direkcijos specialisto palyda. Mokslo tiriamaisiais tikslais bus leista lankytis tik specialistams, kurių darbo ar studijų sritis susijusi su aplinkos tyrimais.
Detalesnę informaciją apie uogavimo, grybavimo ir lankymosi rezervatuose tvarką galima rasti saugomų teritorijų direkcijų interneto svetainėse.
Valstybinių parkų, biosferos rezervato ir draustinių nuostatuose detalizuojami stoginių, kuriose naminiai gyvūnai galėtų rasti prieglobstį nuo lietaus ar vėjo, statybos reikalavimai.
Stoginė gali būti statoma ne mažesniame kaip 5 ha pievų ir ganyklų plote (iki šiol galiojęs Saugomų teritorijų įstatymas numatė ne mažesnį kaip 20 ha plotą), Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose – ne mažesniame kaip 1 ha pievų ir ganyklų plote, nes šiuose parkuose didelių pievų plotų nėra. Valstybiniuose draustiniuose, kuriuose nėra pievų ir ganyklų naudmenų arba jų plotas mažesnis nei 5 ha, stoginių statyba nebus leidžiama.