Neries regioniniame parke pastebėtas retas paukštis - vandeninis strazdas (Cinclus cinclus). Kad ir kaip neįprastai skambėtų, šis paukštis iš šiaurės kraštų atskrenda į Lietuvą žiemoti.
Vandeninio strazdo gimtinė – šiaurės kraštai (jis yra norvegų nacionalinis paukštis). Lietuvoje jį galima pastebėti tik vėlyvą rudenį ir žiemą. Vandeninis strazdas yra maždaug varnėno dydžio, tamsiai rudos spalvos su ryškiai balta krūtine ir trumpa uodega. Dėl specifinės išvaizdos, jis nesupainiojamas su kitų rūšių paukščiais.
Pasak Neries regioninio parko direkcijos vyr. specialisto Sauliaus Pupininko, vandeninis strazdas visą dieną praleidžia prie skaidrių, akmenuotų, neužšąlančių upelių, kaskart pasinerdamas į vandenį ir ieškodamas įvairių smulkių vandens gyvių. Beje, vandenyje šis paukštis ne plaukioja, o bėgioja. Paniręs net iki 1 m gylį, sugeba upelio dugnu nubėgti 10 – 20 metrų. Po vandeniu sparnus laiko taip, kad srovė kūną spaustų prie dugno. Paprastai vandenyje paukštis užtrunka apie 10 sekundžių, nors gali išbūti iki pusės minutės. Vandeninis strazdas vienintelis giesmininkų grupės paukštis, renkąs sau maistą vandenyje ar net po vandeniu.
Šis paukštis prisitaikęs prie buvimo lediniame vandenyje. Jo šnervės su vožtuvais, plunksnos labai tankios, o pasturgalinė liauka, kurios išskyromis jis, kaip ir kiti vandens paukščiai, ištepa plunksnas, yra stambi (maždaug 10 kartų didesnė nei kitų žvirblinių paukščių). Gerai išsivystęs trečias vokas, saugantis paukščio akis nuo vandens.
Žymus gamtininkas Tadas Ivanauskas rašė, jog vandeninis strazdas „yra vienas įdomiausių ir keisčiausių gamtos kūrinių... Ypač patrauklus dalykas stebėti šį paukštį žiemos metu per didelius šalčius, kai jis nardo neužšąlančiose sraunių upelių vietose. Paukščiukas kaskart puola į vandenį, išneria, pasipurto ir vėl sausa. Stebėtojas, iš arti matęs jį nardant, teigia, kad jis, bėgdamas dugnu, padeda sau sparnais ir kad po vandeniu nuo supančio jį oro sluoksnio atrodo lyg pasidabruotas”.
Neries regioninio parko direkcija kiekvienais metais vykdo čia žiemojančių paukščių stebėjimą. Parko teritorijoje esantys skaidrūs natūralūs upeliai yra tinkama buveinė šių retų paukščių – vandeninių strazdų - žiemojimui.