Pavasarinis ruoniukų gelbėjimas: nusilpusius mažylius tenka ruošti gyvenimui iš naujo

Kiekvieną pavasarį socialiniuose tinkluose atsiranda gyventojų nuotraukų apie Baltijos jūros pakrantėje pamatytus ruoniukus. Kol vieni jais žavisi, fotografuojasi ar bando ginti atgal į jūrą, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas sako, to šiukštu nedaryti – dažnai tokiems jaunikliams reikia skubios pagalbos.

Per silpni gyventi savarankiškai

A. Grušo teigimu pagrindinė priežastis, kodėl ruonių jaunikliai ilsisi krante yra jų nepasiruošimas savarankiškam gyvenimui. Kasmet balandžio mėnesį vyksta ruonių jauniklių migracija iš Rygos įlankos, Saremos ir aplinkinių salų, o pakrantėje jie sustoja pailsėti, nes yra per silpni.

„Ruoniukai dažnai neprimaitinti motinų, jie mažai sveria, yra ligoti ir negali patys išsimaitinti, todėl juos jūra išmeta į krantą. Ir jau mes tokius paimame“, - sako specialistas.

Anot jo, nors ruonių populiacija nėra didelė, tokių sergančių ruoniukų kuo toliau – tuo daugiau. Šiemet nuo kovo pabaigos iki balandžio 19 dienos muziejaus darbuotojai jau priglaudė 13 išsekusių mažylių.

„Motinos jų nebeįstengia išmaitinti. Jos maitina ruoniukus tik 15-20 dienų. Iki to laiko nuo 15 kilogramų jie turi užaugti iki 40-50 kilogramų. Tai įprastas jų svoris, kadangi jų motinų pienas yra labai riebus. Maitindama ruoniukus jų motina taip pat labai stipriai nusilpsta. Panašu, kad jūroje trūksta žuvies ir jos pačios yra nepasimaitinusios, todėl negali išmaitinti savo vaikų. Jos nori nenori turi ruoniukus palikti likimo valiai. Kitaip pačios neišgyventų“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.

Jis sako, kad mažų, sergančių ruoniukų pagausėjimą stebi jau 5-6 metus.

Be žuvies trūkumo, įtakos turi ir globalinis atšilimas. Anot pašnekovo, ruoniams gyventi reikia ledo, tačiau jo – vis mažiau. „Kai yra daugiau ledo ruoniai būna pasiskirstę didesnėje teritorijoje, o kai nėra jie vaikus veda salose. Ten didelė koncentracija ruonių, prasideda didžiulė konkurencija, peštynės, virusiniai susirgimai. Aišku, daugiausiai kenčia jaunikliai. Jie būna paliekami likimo valiai ir jūra juos nusilpusius išmeta į krantą“, – tikina jis.

Anot specialisto, ruoniukai plaukia ieškoti maisto, o maisto tokiems mažyliams gali būti tik pakrantėse, todėl nuo jų jie per daug nenutolsta.

Dažnai tokie ruoniukai būna sužaloti varnų, kirų, lapių ar kitų plėšrių gyvūnų. Muziejaus specialistas sako, kad būna atvejų, kai rasti ruoniukai turi randų, yra sužalotais pelekais.

Iš naujo moko valgyti ir plaukti

Lietuvos jūrų muziejaus specialistų randami ruoniukai paprastai tesveria 14-16 kilogramų, todėl vandenyje jiems per šalta.

A. Grušas sako, kad specialistai deda visas pastangas, kad mažyliai išgyventų, sustiprėtų ir galėtų vėl grįžti į jūrą. Kol kas nepavyko išgelbėti tik vieno - jis buvo rastas per daug nusilpęs. Neretai jų būklei atstatyti prireikia gana ekstremalių priemonių.

„Jie gauna labai dideles dozes antibiotikų, vitaminų, skysčių. Dalį laikome reanimacijoje, kur juos gaivinam su zondais ir skysčiais. Kai tik jie labiau atkunta, pradeda ėsti žuvytę – taip būna maždaug po dviejų savaičių – keliame juos į muziejų. Jie mokomi iš naujo plaukti, savarankiškai maitintis kieta žuvim. Procesas bus ilgas“, – apie ruoniukų gelbėjimą pasakoja pašnekovas.

„Pas mus atvažiuoja beveik merdintys ir išbadėję. Jeigu duosim jiems kietą žuvį, jie žus. Tenka pradėti viską iš naujo nuo skysčių, kad pats organizmas išmoktų priimti maistą“, – tikina jis.

Į laisvę tokie ruoniukai paleidžiami rudenį, kai užauga iki 40 kg svorio ir gali savarankiškai maitintis. Muziejuje lieka tik silpnieji. A. Grušas sako, kad muziejus tokių ruoniukų turi daug, todėl jiems ieškoma naujų namų zoologijos soduose užsienyje.

Skubiai kviesti pagalbą

Paklaustas, ką žmonės gali padaryti, kad tokiam ruoniukui padėtų, specialistas pabrėžia, kad pirmiausia, jo jokiais būdais nevaryti atgal į vandenį, nebandyti su juo fotografuotis, neiti artyn glostyti ir kitaip nebauginti, neprileisti jokių šunų.

„Pastovėti ramiai, pasaugoti nuo varnų ir skambinti pirmiausiai 112 arba į muziejų telefonu [phone]. Kai tik turėsime galimybę mes iškart atvažiuosime ir apžiūrime tą ruoniuką, nuspręsime, ar jį reikia pasiimti. Dažniausiai būna, kad reikia“, - teigia jis.

Ruoniukus gelbėjančio muziejaus biologo teigimu, kad situacija nesikartotų reikia pakeisti žmogaus mąstyseną.

„Mes esame tik maža pasaulio dalelytė, bet sugebame sujaukti visą pasaulį. Baltijos jūra jau išsemta. 80 proc., o gal ir daugiau, žuvų resursų jau sunaikinta. Reikia pirmiausiai atgaivinti pačią Baltijos jūrą, atstatyti žuvų resursus, nustoti teršti. Kol kas mes tik likviduojame pasekmes, bet negydome priežasties“, - priduria A. Grušas.