Pavojus gamtoje: užpulti gali net tie, iš kurių to tikrai nesitikime

Atšilus orams kyla pagunda stovyklauti gamtoje. Tačiau įžengę į „žvėrių karalystę“ turėtume žinoti tam tikrus dalykus, kad galėtume miške vaikščioti saugiai. Laukiniai žvėrys paprastai nepuola žmonių, tačiau juos išprovokavus gali baigtis liūdnai. GRYNAS.lt domisi, kokių gyvūnų reikia pasisaugoti ir ką daryti, jei žvėris užpuola.

Geriausia gynyba - atsitraukimas

Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyr. specialistas, gamtininkas Mindaugas Vaznonis pasakojo, kad geriausia yra atsitraukti nuo laukinio žvėries.

„Šiuo metu reiktų vengti šernų patelių, nes jos yra atvedusios jauniklius. Bet iš patirties galiu pasakyti, kad šerno patelė visada įspėja žmogų apie savo buvimo vietą – ji pradeda šnypšti, todėl tokiu atveju reikėtų tyliai atsitraukti. O jeigu patelės jaunos ir nepatyrusios, jos paprasčiausiai pabėga ir palieka vaikus. Dažniausiai puola tos, kurios turi daugiau patirties, daugiau agresijos ir yra vyresnio amžiaus“, - pasakojo M. Vaznonis.

Yra šunų mylėtojų, kurie išsiveda savo augintinius į mišką, kad paleistų juos palakstyti. Šuo turi visai kitokią uoslę ir klausą, pajutęs kur nors šernų patelę, gali pulti prie šerniukų. Jeigu jis bandytų kad ir aploti jauniklius, šernė tikrai pultų šunį, o jis dažniausiai bėga prie šeimininko, kad jį apgintų. Tokiu atveju šeimininkui liktų tik vienintelis kelias – įšokti į medį. Ir tokių atvejų yra buvę.

Laimutis Budrys

Anot pašnekovo, visi smulkūs plėšrūnai - lapės, barsukai, usūriniai šunys - pavojingi nebent tada, jei serga pasiutlige. Šios ligos požymius pamatyti labai paprasta. Vienas pagrindinių - gyvūnai nebijo žmonių. Todėl jei pamatote pernelyg drąsiai besielgiantį smulkų plėšrūną vertėtų stengtis nuo jo pasitraukti.

„Yra tik keli atvejai, kada vilkas gali pulti žmogų. Tai įvyktų nebent tada, kai jis būtų sužeistas ir žmogus prie jo eitų artyn. Tuomet jis tiesiog gintųsi. Taip pat jis pultų, jei sirgtų pasiutlige, jei patelė gintų jauniklius. Bet irgi ji turėtų būti vyresnio amžiaus, nes jaunesnės paprastai atsitraukinėja. Vilkas žmogų laiko aukščiausio rango plėšrūnu ir jo vengia. Dar vienas atvejis galėtų būti, jeigu vilkas būtų labai nusenęs ir išvytas iš bandos, badaujantis ir jam būtų protas pasimaišęs.“

Gamtininko teigimu, visi gyvūnai apsvaigsta meilės laikotarpiu, ypač kalbant apie raguotus gyvūnus - briedžius ir elnius, - kurie taip pat gali būti ir pavojingi.

„Įmanomas toks dalykas, kad elnias galėtų sumaišyti žmogų su konkurentu ir jį bandyti „pavaišinti“ ragais. Bet visais atvejais tiesiog reikėtų atsitraukti, būti neutraliam stebėtojui ir nelįsti į gyvūno teritoriją. Lietuvoje nelabai yra girdėti tikrų užpuolimo atvejų, yra tik kalbos iš senų laikų, pavyzdžiui, kad lūšis nuo medžio nušoks ir užpuls, o lūšys apskritai iš medžių nemedžioja. Daug mitų yra ir apie angis. Man yra pasitaikęs atvejis, kai pats vedžiau ekskursantus ir panelė vos neužmynė ant angies. Tokiu atveju ji gintųsi ir kąstų, bet angys apskritai nėra mirtinai pavojingos ir tikrai užtenka laiko kreiptis į gydymo įstaigas. Man pačiam, kiek teko su jomis susitikti, esu ir už uodegos tampęs, ir pakėlęs, jos nėra agresyvios“, - kalbėjo M. Vaznonis.

Gali tekti lipti į medį

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys pasakojo, apie pavojus ne tik žmonėms, bet ir jų augintiniams.

Mūsų miško gyventojai gyvena savo gyvenimą, svarbiausiai nelįsti prie jų per arti. Tarkime brakonieriai gali pažeisti artumo principą ir gyvūnas visada ginsis, jeigu įsprausi jį į kampą. Kartais didžiausias plėšrūnas mūsų miškuose yra žmogus.

Angelė Grebliauskienė

„Dabar yra vienintelė grėsmė miškuose iš stambiųjų žvėrių – šernas. Šernų patelės jau yra atsivedusios jauniklius. Pirmom savaitėm jos stengiasi tų jauniklių niekur nevedžioti, būna susuktuose guoliuose, tankumynuose, vietose, kur žmonių lankomumas yra mažas. Bet jau kai kurios pradeda jauniklius vedžiotis ir po mišką. Tokiu atveju jeigu netyčia susidurtų su žmogumi, gali būti, kad šernė pultų. Žinoma, greičiausiai šernė pati pajus žmogų ir pasitrauks. Bet yra šunų mylėtojų, kurie išsiveda savo augintinius į mišką, kad paleistų juos palakstyti. Šuo turi visai kitokią uoslę ir klausą, pajutęs kur nors šernų patelę, gali pulti prie šerniukų. Jeigu jis bandytų kad ir aploti jauniklius, šernė tikrai pultų šunį, o jis dažniausiai bėga prie šeimininko, kad jį apgintų. Tokiu atveju šeimininkui liktų tik vienintelis kelias – įšokti į medį. Ir tokių atvejų yra buvę“, - pasakojo L. Budrys.

Anot specialisto, miške pamatyti sveiką plėšrūną - lapę arba mangutą - yra retas atvejis, nes jie saugosi žmogaus ir  nesirodo. Pirmas pasiutligės požymis yra, kad plėšrūnai pasitraukia iš jiems būdingos gyvenamosios vietos ir pradeda eiti artyn sodybų, naminių gyvūnų būdų. Tokio gyvūno reikia saugotis, reikia pranešti veterinarijos tarnybai, ekologinei policijai. Tačiau pasiutligės atvejai pastaruoju metu Lietuvoje yra labai reti.

Kitas pavojingas gyvūnas – elniai. Vis dėlto, anot gamtininko, elnių pavojus labiau susijęs su ruja. Jos metu visų gyvūnų elgsena pasikeičia: „Tikrai neprasimanymai, kad elnias rugsėjo – spalio mėnesiais gali užpulti žmogų. Tačiau jis pultų žmogų ne dėl to, kad jis jam trukdo, o dėl to, kad įžvelgia žmogų kaip savo varžovą. Kai elnio patinas yra įsiaudrinęs, netgi šakos brūkštelėjimas, imitavimas ragų susidūrimo garso, gali išprovokuoti jo puolimą tos vietos, kur išgirdo garsą. Tokiu būdu jis gali užkabinti ir žmogų, kuris bando pasijuokti iš elnio.“

Tačiau L. Budrys pastebi, kad yra ir daug mitų, susijusių su žvėrimis. Pavyzdžiui, apie lūšių puolimą nuo medžių. Tai, anot specialisto, yra labiau seni anekdotai ir pasakos - panašiai kaip kad vilkas užpuolė Raudonkepuraitę.

Pavojus miške pasiklydus naktį

Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė teigė, kad pavojaus tikimybė labai menka.

Šiuo metu reiktų vengti šernų patelių, nes jos yra atvedusios jauniklius. Bet iš patirties galiu pasakyti, kad šerno patelė visada įspėja žmogų apie savo buvimo vietą – ji pradeda šnypšti, todėl reikėtų tyliai atsitraukti.

Mindaugas Vaznonis

„Pati dažnai lankausi miškuose, tačiau neteko sutikti nei vilko, nei lūšies. Jie yra labai protingi ir atsargūs gyvūnai. Manau, kad eiliniam žmogui su šiais gyvūnais susitikti yra labai sunku, todėl ir pavojaus nėra. Be to, jie be reikalo nepuola žmogaus. Galbūt jeigu žmogus naktį pasiklystų miške, nueitų link vilkės uolos, tada ir nukentėtų ir jį užpultų. Mes dalyvavome programoje ir auginome lūšiukus bei leidome juos į laisvę. Pati voljere mačiau lūšį virš manęs eglėje ir ji nepuolė ant mūsų. Žmonės eina miške, o lūšys sėdi kokioje nors eglės viršūnėje, įlipa labai aukštai, mes jų net nematome“, - sakė A. Grebliauskienė.

Specialistė pasakojo apie lapių gudrumą. Anot jos, jeigu lapė serga pasiutlige, tai gali pasireikšti puolimu: „Eilinė lapė nėra pavojinga. Mes prižiūrime lapes ir dėl darbų saugos, kadangi dirbame su plėšrūnais, turime pervaryti gyvūnus į kitą narvą, išvalyti voljerą ir juos grąžinti atgal. Tačiau pas lapes einame be apsaugų. Jos yra gudrios ir sugeba išvengti kontakto su žmogumi.“