Pažiūrėjusi į šulinį rimtai išsigando: yra dėl ko

Vasara dar tik įsibėgėja, tačiau jau dabar specialistai pastebi, kad ji yra neįprastai sausa. Kritulių kiekis birželį bus mažesnis už vidurkį, o didieji karščiai dar tik ateina. Nusekę šuliniai, išdžiuvę tvenkiniai ir skurstanti augmenija – problemos, su kuriomis šią vasarą susidurs Lietuvos gyventojai.

Nuseko šuliniai ir kūdros

Varėnos rajone sodybą turinti Viktorija labai nusistebėjo pamačiusi, kad šulinyje beveik nėra vandens. Ji sakė, kad su panašia problema susiduria ir kaimynai.

„Savaitgalį buvau Dzūkijoje ir pamačiau, kad mano šulinys beveik tuščias. Nežinau, kaip reikės laistyti daržus. O kaimynų kūdros taip pat labai nusekusios. Žmonės baiminasi, kad išdus žuvys. Daržai visiškai perdžiūvę. O apie grybus negali būti nė kalbos", - pasakojo Viktorija.

Panaši situacija ir Žemaitijoje. Raseinių rajone atostogavęs Mantas GRYNAS.lt žurnalistams sakė, kad sodybų teritorijose iškastos kūdros - pustuštės.

„Mano kūdra stipriai nusekusi. Reikia lieti daržus, o vandens vis mažėja. Įmestas siurbliukas, tai baisu, kad ateis diena, kada vanduo visiškai nuseks", - kalbėjo vyras.

Kritulių labai trūksta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis teigė, kad šią vasarą kritulių kiekis iš tiesų yra žymiai mažesnis už normą.

„Kritulių dabar trūksta, nors praėjusią savaitę kai kuriose vietose neblogai palijo. Be to, svarbiausia, kad antrus metus iš eilės žiemos buvo nesniegingos. Sniego tirpimo vandenys papildo tvenkinius, ežeriukus, upelius, tačiau jau dabar to nebuvo. Šiemet labai sausa miškuose, todėl visi tvenkiniai ir net upės yra nusekusios daugiau negu vidutiniškai“, - aiškino A. Kajutis.

Specialistas teigė, kad gali būti, jog šiemet sulauksime oficialios meteorologinės sausros: „Tačiau, kad tam tikras periodas vadintųsi sausra, jis turi atitikti griežtus rodiklius: iš esmės visą mėnesį neturėtų būti lietaus. Jeigu to rodiklio ir nepasiekiama, bet yra arti to, formaliai sausros nėra. Visgi tokios sąlygos labai kenkia. Veši augmenija išgarina daug vandens ir kai kritulių mažai, blogai yra visiems: ir žemdirbiams, ir gamtai. Iš tiesų dabar džiūsta šuliniai ir tai net ne šių metų pasekmė. Šuliniai pradėję sekti daug anksčiau ir dabar, jeigu tik kritulių mažiau, iš karto jie sausi. Šuliniai Lietuvoje yra nusekę jau antrą dešimtmetį.“

Bus rimtų problemų

Nors birželio mėnuo dar nesibaigė, A. Kajučio teigimu, birželį kritulių tikrai bus mažiau už daugiamatę normą. Vis dėlto Lietuvoje pats lietingiausias yra liepos mėnuo, o birželis lieka antroje vietoje, tačiau, anot specialisto, jau aišku, kad iki normos trūksta nemažai ir dėl to gamtoje viskas vėluoja.

„Dabar viskas auga lėčiau. Sausra kenkia visai žolinei augmenijai, kurios šaknys yra ne giliai. Medžiams galbūt tai atsiliepia mažiau, nes jų šaknys yra giliai ir pasiekia gilesnius vandens sluoksnius. Žolinė augmenija dabar yra apnykusi, miške ji buvo labai vešli, o dabar yra praretėjusi, daugelyje vietų skurstanti. Pavyzdžiui, žemuogės dabar yra labai mažos, išdžiuvusios. Akivaizdu, kad miškams trūksta vandens“, - kalbėjo A. Kajutis.

Kenčia grybai ir uogos

Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė pastebėjo, kad šie metai yra neįprasti ir tai matyti vertinant ne itin gausų grybų bei uogų derlių.

„Dzūkijoje yra karšta, sausa, upėse vandens lygis yra pakritęs. Kritulių trūkumas jaučiasi ir dėl uogų, pavyzdžiui, žemuogės dabar yra saulės iškaitintos, bet neišsirpusios. Taip pat drėgmės trūkumą jaučia ir grybai. Jiems drėgmė yra ypatingai svarbi, paprastai tokiu laiku jau voveraitės būdavo. Šiais metais buvo atsiradusios prieš kelias savaites, tačiau vėl dingo“, - pasakojo M. Lapelė.

Gamtininkas teigė, kad šiais metais jaučiasi kritulių stygius: „Šie metai yra išskirtiniai ne tik tuo, kad yra sausa, bet ir tuo, kad naktys yra šaltos.“

Pasak specialisto, dėl išsekusių šulinių yra kalta ir šilta žiema: „Dzūkijoje yra smėlio dirvožemiai, todėl visas paviršinis vanduo iš karto nubėga gilyn į žemę. Šiais metais sniego buvo mažiau ir upės gavo mažiau vandens. Jeigu žiema nepapildo šulinių vandeniu, tai iš karto jaučiama. Žinoma, gamtoje būna drėgnieji ir sausieji periodai. Dabar sausros yra įsimaišiusios ir bendrą drėgną periodą, vandens lygis kyla, tačiau atskiri metai gali būti labai sausi, dėl to galima sakyti, kad šiais metais šuliniai yra tikrai sausi."

Kyla pavojus augalams ir gyvūnams

Gamtininkas Deividas Makavičius GRYNAS.lt yra teigęs, kad dėl sausrų labiausiai kenčia tie augalai, kurie tuo metu žydi ir dėl to jiems reikia daugiau drėgmės. Blogiausia, kas gali nutikti, - augalai neišbarstys sėklų. Galiausiai pašnekovas tikino, kad sausra pasitarnauja natūraliai konkurencijai.

„Apskritai laukinė gamta tokiems procesams yra prisitaikiusi. Kaip ir gėlė vazone: nepalaistai dvi savaites, ji pradeda vysti, po to palaistai – dar geriau sužaliuoja. Laikina sausra turi ir pliusų. Jos dėka išnyksta, silpni, neprisitaikę augalai. Tai padeda rūšinei atrankai. Augalai konkuruoja ir nugali stipresni. Todėl ateičiai palikuonims perduodami stipresni genai“, - dėstė gamtininkas.

Visgi jis pabrėžė, kad sausros metu tiek augalams, tiek ir gyvūnams didžiausią grėsmę kelia padidėjęs miškų gaisringumas.

Gamtininkas tikino, kad gamtai pavojus būtų žymiai didesnis, jei sausra užsitęstų ilgesnį laiką. O jei ji tokiu pačiu metu pasikartotų ir kitais metais, sunerimti vertėtų dar labiau. „Būtų pavojinga, jei sausra užsitęstų tris mėnesius. Ateityje taip tikrai gali būti dėl klimato atšilimo. Esant trumpai sausrai augalas gali neišbarstyti sėklų, bet jo šaknys vis tiek išliks gyvybingos. Kitais metais gali palyti ir jis užaugs su dviguba energija. Bet jei sausra tuo pačiu metu būtų fiksuojama eilę metų, žala būtų neabejotina", - sakė gamtininkas.

Be to, kasmet tuo pačiu metu pasikartojant sausrai galime netekti ir eglynų. Specialistai sako, kad eglėms Lietuvoje darosi per karšta, todėl jos ima trauktis į šiaurę. Su tuo sutikęs D. Makavičius yra sakęs, kad tokiu atveju neteksime ne tik šios rūšies medžių, bet ir daug kitų augalų ir gyvūnų rūšių.

Kita vertus, jei sausra laikysis dar ilgiau, stipriai nuseks ežerai ir upės. Tada jose ims mažėti deguonies. Tokiu atveju sutriktų normalus ekosistemos funkcionavimas. Kai kuriems telkiniams yra nustatyti gamtosauginiai vandens debitai – vandens kiekis, reikalingas normaliam upės ekosistemos funkcionavimui. Jeigu vanduo nukristų žemiau jų, padidėtų vandens užterštumas, sumažėtų deguonies kiekis. Tada ekosistemai atsiranda pavojus.

Sausrų tik daugės

GRYNAS.lt jau anksčiau rašė, kad mokslininkų duomenimis per pastaruosius dešimtmečius mūsų šalyje dėl klimato kaitos padaugėjo trumpalaikių sausrų. Perspėjama, kad ateityje tokių sausrų vystymuisi sąlygos bus dar palankesnės. 

Kaip buvo teigęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Valiukas, meteorologiniu požiūriu per paskutinį penkiasdešimtmetį kritulių kiekis didėjo, tačiau trumpalaikių, po mėnesį trunkančių, vasaros sausų skaičius taip pat išaugo.

„Panašios tendencijos numatomos ir ateityje. Nepaisant to, kad neprognozuojama kritulių skaičiaus mažėjimo, trumpalaikių vasaros sausrų skaičius turėtų išaugti. Tai susiję su klimato kaita, nes didelis kritulių kiekis iškrenta per trumpą laiką, pavyzdžiui, vieno lietaus metu gali iškristi viso mėnesio norma, o tuomet ateina periodas be kritulių. Todėl bendras kritulių kiekis neatitinka realios situacijos“, - teigė D. Valiukas.

Pasak klimatologo, pačios stipriausios sausros Lietuvoje buvo per paskutinius du dešimtmečius. Praeitame šimtmetyje stipriausios sausros buvo 1992 ir 1994 metais. O jau šiame amžiuje didžiausios sausros įvyko 2002 ir 2006 metais.

GRYNAS.lt taip pat anksčiau rašė, kad per orų matavimo istoriją Lietuvoje būta įvairiausių vasarų ir atskleidė, kuriais metais buvo pasiekti orų temperatūros ir lietingų dienų rekordai.