Kasmet po penkis jauniklius

Prieš mėnesį GRYNAS.lt kalbintas ornitologas sakė, jog tuo metu lizde jau buvo sudėti 3 kiaušiniai, bet tikėtasi ir daugiau – 5-6. Kiek iš tiesų buvo padėta kiaušinių, neaišku, nes dėl kameros kampo tai yra gana sunku nustatyti, tačiau, pasak J. Morkūno, jų buvo ne mažiau penkių – būtent tiek jauniklių yra išsiritę. Kaip sakė ornitologas, pirmieji trys jaunikliai išsirito dar gegužės 28 d., o vakar, birželio 2 d., pasaulį išvydo ir paskutinysis, penktasis pelėsakalio jauniklis.
Pelėsakalis su jaunikliais savo lizde

„Iš karto išsirito du jaunikliai. Patelė pradėjo perėti ne nuo pirmo kiaušinio, o nuo antro, o gal net ir nuo trečio.Taip įdomiai šiais metais, nes dažniausiai būna, kad perėti pradeda nuo antro kiaušinio. Taigi iš karto ryte buvo du jaunikliai, paskui vakare - dar vienas, kitą dieną išsirito ketvirtas, o štai beveik po savaitės ir tas penktas, paskutinis. Šiame lizde pelėsakaliai jau treti metai įsikuria ir kiekvienais metais turi po penkis jauniklius“, - GRYNAS.lt pasakojo ornitologas.

Sučiaumojo varnėnų jauniklius

Transliaciją iš pelėsakalių inkilo planuojama vykdyti iki maždaug liepos vidurio, tuomet jaunikliai jau bus pakankamai sutvirtėję, kad galėtų palikti šeimos gūžtą ir pradėti savarankišką gyvenimą. Tačiau iki tol, J. Morkūno teigimu, jaunikliai inkile praleis apie 30 dienų, o dar porą savaičių laikysis arti lizdo, todėl įdomių vaizdelių iš šeimynos gyvenimo tikrai netruks.

„28-31 dieną jaunikliai būna inkile, po to ima inkilą palikinėti ir jau pradeda dalinai savarankišką gyvenimą. Tačiau jie dar porą savaičių tupinėja ant stogo netoli inkilo, tėvai juos dar pamaitina. Kol gerai įvaldo sparnus ir pradeda skraidyti, jie daugiau tiesiog vaikšto, mojuoja sparnais, treniruojasi. O tas pirmas 30 dienų tėvai jais dar rūpinsis – neš maistą į inkilą, motina jį plėšys, maitins. Vakar, pavyzdžiui, matėme, kaip atnešė, atrodo, tris varnėnų jauniklius. Matomai, varnėnų jaunikliai palikę inkilus ir yra geras grobis pelėsakaliams“, - pasakojo ornitologas.
Pelėsakalis Klaipėdos universiteto inkile

Pasak J. Morkūno, dabar jaunieji pelėsakaliai tiesiog auga, o medžioti mokosi vėliau, kai palieka lizdą. „Pirmąsias 30 dienų jaunikliai leidžia laiką inkile, nieko labai daug nedaro, jiems atneša maistą, o jie tik mokosi lesti. Kuo jie vyresni, tuo jie labiau patys gali tą maistą pulti ar suėsti be didesnės pagalbos. O kai jau palieka lizdą, tuomet išmoksta geriau skraidyti, bet kai jau mokosi medžioti, mes to nebematome“, - sakė pašnekovas.

Šiuo metu įsijungus transliaciją dažniausiai matosi tik pelėsakalio patelė, po savimi apglobusi jauniklius. Pasak ornitologo, išperėtiems jaunikliams reikia šilumos, todėl patelė juos vis dar šildo. „Kol lauke vėsu, apsiniaukia ir lietinga, dar apie savaitę ji juos šildys, iki kol jie bus pakankamai dideli. Kiekvieną dieną jie būna vis savarankiškesni, tačiau dabar jaunikliams reikia šilumos, kad nesušaltų, nes jie neturi dar tikrų plunksnų, tik pūką“, - sakė J. Morkūnas.

Sėkmės rodiklis – kiek jauniklių savo sparnais išskrenda iš lizdo

Pasiteiravus, kaip toliau vystysis šeimos gyvenimas praėjus toms pirmoms 30 dienų, pašnekovas sakė, jog pelėsakaliai dar kurį laiką praleis kartu, šeima iš karto neišsiskirstys. „Kai palieka lizdą dar porą ar net tris savaites šeima tikrai būna kartu, kol jaunikliai išmoksta patys skraidyti ir medžioti. Iki mėnesio jie tikriausiai taip laikosi, gal ne būryje, bet vienas jauniklis, pavyzdžiui, viename medyje tupi, kitas jauniklis - kur netoli ant stogo ir stebi tėvus. Tas mokymosi procesas dažniausiai vyksta kažkur netoli tos vietos, kur jie buvo išperėti“, - kalbėjo ornitologas.
J. Morkūnas
Vakar, pavyzdžiui, matėme, kaip atnešė, atrodo, tris varnėnų jauniklius. Matomai, varnėnų jaunikliai palikę inkilus ir yra geras grobis pelėsakaliams.
Atėjus žiemai, pasak jo, didžioji dalis pelėsakalių, kurie peri Lietuvoje, išskrenda žiemoti, pavyzdžiui, į Vakarų Europą ar Šiaurės Afriką. Kur Lietuvos pelėsakaliai skrenda, nėra tiksliai žinoma, nes apie juos turima dar ne daug informacijos, nėra daug sužieduota paukščių. J. Morkūno teigimu, žiemą pelėsakaliams Lietuvoje per šalta, sudėtingiau susirasti maisto, būtent todėl dauguma išskrenda. Pasak ornitologo, kiek šio lizdo pelėsakaliukų, tikėtina, kad išgyvens, sulauks brandos, pasakyti yra sunku. Tačiau šeimos sėkmingumą specialistai įvertina ir pagal kitą rodiklį – kiek jauniklių apsiplunksnuoja ir sugeba savo sparnais išskristi iš lizdo.
Pelėsakalis ir jaunikliai Klaipėdos univesitete esančiame inkile

„Čia visą laiką tokių būdavo po penkis, taigi, manome, visai neblogai“, - sakė ornitologas J. Morkūnas.

Tiesioginė pelėsakalių transliacija vykdoma iš inkilo, kuris iškeltas Klaipėdos universiteto teritorijoje. Iš viso Klaipėdos regione yra iškelta apie 14 inkilų.

GRYNAS.lt dėkoja Klaipėdos universitetui už galimybę transliuoti pelėsakalių gyvenimą tiesiogiai. Daugiau apie pelėsakalių projektą galima sužinoti ČIA.