Vos prieš mėnesį baltus žiedus iškėlę pelkių „braškės“, mažaūgiai Aukštumalos tekšių uogynai jau geltonuoja viršūnėse. Prisirpo jų uogos, gervuogių genties sultingieji vitaminų aruodai.
Kai gegužę krovė, o birželį skleidė brandžias penkialapių žiedų taures, tarp šakniastiebių dar juodavo degėsiai, likę nuo pernai birželį Aukštumalos draustinį siaubusio gaisro. Tada jis atsirito nuo durpių gavybai atskirtosios dvigubai didesnės pelkės dalies, užsiliepsnojusių žaliavos rietuvių. Vokiečių kapitalo įmonė „Klasmann-Deilmann Šilutė“ ten semia gamtos turtus ir didina pelnus.
Bet priešgaisrine sauga rūpinasi neefektyviai, ir pernai čia kilo didžiausias visų laikų gaisras. Ugnis siautėjo kone savaitę, jam gesinti pasitelkti ne tik kelių rajonų ugniagesiai, bet ir kariškių pajėgos.
Dykromis tapę draustinio plotai nuo pernykštės vasaros pradžios juodavo iki šių metų pavasario.
Simboliškai jį gaivinti anksti pavasarį ėmėsi netgi vaikai. Iš Kintų, Juknaičių ir Rusnės mokyklų atvežė ir pasodino indeliuose per žiemą augintus kiminų, spanguolių, tekšių, daigelius. „Norim atkreipti visuomenės dėmesį į gamtos apsaugą, ugdom vaikų atsakomybės jausmą už ekosistemą, už gamtinių vertybių išsaugojimą“, - sakė Nemuno deltos regioninio parko ekologas R.Kubilius.
Dabar ten, kur pavasarį juodavo degėsių sluoksniai, o jų fone kur ne kur baltavo pumpurus išskleidusių tekšių žiedai – vasaros brandą liudija vešlių lapų kilimai ir prinokusių uogų sodrumas. Niekas nepuola jų skabyti, nors jos kvapnios, o žinovai tvirtina, kad yra itin turtingos vitaminu C.
„C vitamino daug ir mėlynėse, avietėse, vyšniose, serbentuose. Dabar – jų derliaus metas. Tad į pelkę dėl oranžinės tekšės, kokia skani bebūtų, neverta klampoti“, - sako vietiniai žmonės. Tik saują kitą lapų vaistažolių atsargoms nubrėškia. Nes tekšėmis yra gydomas vidinis kraujavimas.
Aukštumalos paklotės svilėsių jau neįžvelgsi ir pro saulašarių, dar vadinamų ir apdainuotomis raskilomis, rasažolėmis, žiedynus. Apskritalapės saulašarės savo žiedus sukrovė šiek tiek anksčiau, o dabar saulėje virš samanų vainiklapius skleidžia ilgalapės ilgakotės penkianarės saulašarės.
Šilta ir liūtimis prapliumpanti šiųmetė vasara Aukštumalos aukštapelkei padeda toliau gydyti pernykštes žaizdas. Nemuno deltos regioniniame parke ugnies paliktos dykros tuoj neliks . Beje, „Klasmann-Deilmann Šilutė“, rizikingai arti miško krovusi rietuves ir neapsaugojusi jų nuo gaisro, už padarytą žalą gamtai padengė tik 45 tūkst. litų Šilutės urėdijos ieškinį.
Nemuno deltai ši vasarą – pirmoji be ekologinių nelaimių, sekusių kelerius metus kone iš eilės.
2006 liepą teršalais išnuodytos žuvys Šilutės uosto akvatorijoje, 2007-ųjų kovą komplekso „Grabupėliai“ srutos užteršė Šyšą ir Atmatą, birželį ją nuodijo spiritinės atliekos iš „Biofuture“ saugyklos. 2009 liepą Šyša išnuodyta Šilutės nuotekomis, 2010 rugsėjį - „Biofuture“ bendrovės išleistomis nuodingomis fuzelio atliekomis. 2011 birželį 5 dienas degė durpynas ir Aukštumalos pelkės draustinis...Žala pamario krašto gamtai yra padaryta didžiulė, o atlyginta – tik trupiniais.