Jame aptartos pagrindinės žemės gelmes teršiančios cheminės medžiagos, jų savybės, sklaidos ypatumai ir galimybės savaime suirti. Plačiai supažindinama su dažniausiai mūsų šalies žemės gelmėse randamomis teršiančiomis medžiagomis – naftos produktais, pesticidais, sunkiaisiais metalais. Apžvelgtos ir rečiau aptinkamos, tačiau ypač pavojingos cheminės medžiagos: patvarūs organiniai teršalai, halogeniniai ir daugiacikliai angliavandeniliai.
Požeminio vandens taršos problema aktuali daugeliui valstybių. Lietuvoje, LGT duomenimis, išaiškinta daugiau nei 12 tūkst. vietų, kuriose gali ar galėjo būti teršiamas gruntas ir požeminis vanduo. Dešimtadalis iš jų – apie 1200 – gali kelti ypač didelį pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai. Kadangi mūsų šalyje gėrimo ir buities reikmėms naudojamas tik požeminis vanduo, nuo jo kokybės neišvengiamai priklauso ir gyventojų sveikata.
Pagal pavojingų teršiančių medžiagų paplitimą geologinėje aplinkoje aptarti jų valymo būdai. Leidinyje pateikta per dešimt aplinką labiau tausojančių užteršto grunto ir požeminio vandens valymo natūralaus slūgsojimo vietoje metodų. Tai grunto išplovimas, iškaitinimas, elektrocheminis katalizavimas, bioremediacija, cheminis oksidavimas, nanotechnologijos ir kt.
Aptartos teršalų fizinės ir cheminės savybės, jų sąveikos su geologine aplinka ypatumai, susiję su sanavimo technologijų parinkimu, galimybėmis pašalinti teršalus iš užterštos terpės, užsienio šalių patirtis, orientaciniai grunto ir gruntinio vandens užterštumo valymo skirtingomis technologijomis kaštai.