Kopų sargai po 12 valandų budi Naglių gamtiniame rezervate įrengto pažintinio tako teritorijoje, ant Parnidžio kopos Nidoje ir Grobšto rezervate. Niokojantiems saugomas kopas gresia nemažos baudos – iki 86 eurų. Jei pažeidimas vykdomas rezervate – bauda gali išaugti iki 144 eurų. Baltosios pusiasalio kopos įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą, jos dėl laipiojimo kasmet vis labiau nyksta.

Pažeidėjai pritrenkia

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser pasakojo, kad nors kopų mindžiojimo atvejų pasitaiko retai, jie dažniausiai būna įsimenantys.

„Kopų sargai tarsi reprezentuoja mūsų parką. Atrodo, kad dabar žmonės gauna daugiau informacijos apie kopas ir tai, kuo jos yra svarbios, tačiau vis tiek pasitaiko pavienių atvejų, kai žmonės lipa ant jų. Kartais tie atvejai tiesiog pritrenkia“, - pasakojo A. Feser.
Aušra Feser

Anot pašnekovės, kai žmonės žino, jog tam tikrose vietose budi kopų sargai, jie šiek tiek labiau valdosi: „Kopų sargai yra tose vietose, kur tikrai negalima ant kopų lipti. Baudos taip pat yra nemažos, tačiau ne visus žmones bauda atgraso, atsiranda net tokių, kurie duoda pinigų už nubėgimą nuo kopų. Pas mus atvažiuoja ir tokių žmonių, kuriems baudos suma nėra didelė. Būtų šimtą kartų geriau, jei žmonės būtų sąmoningesni.“

Pažeidėjai siūlo pinigų

Kopose budinti Eglė GRYNAS.lt pasakojo, kad skaudžiausia, jog tėvai, patys nesuprasdami situacijos, rodo blogą pavyzdį ir savo vaikams. Tačiau ji nepraranda vilties pakeisti žmonių požiūrį.
Norėjau padėti išsaugoti šias kopas, nes yra atliekami tyrimai, kad jos nuolatos mažėja ir po kelių dešimtmečių jau gali jų ir nebelikti. Todėl ir sutikau padėti jas saugoti. Pirmomis darbo dienomis pastebėjau, kad žmonių čia nėra labai daug, tačiau įspūdį daro laukinė gamta: buvau sutikęs briedį, lapę. Šiuos žvėris pamačiau pirmą kartą.
Tomas

„Esu baigusi paveldosaugą, dvejus metus savanoriavau Neries regioniniame parke, tačiau visada svajojau dirbti Kuršių nerijos nacionaliniame parke dėl gamtos unikalumo. Ir galiausiai atsirado galimybė vasarą praleisti kopose, būti gamtoje, kas gali būti geriau“, - apie idėją dirbti šį darbą pasakojo mergina.

Pasak pašnekovės, didelė dalis žmonių yra sąmoningi, tačiau tokie toli gražu ne visi: „Ddidelės poilsiautojų grupės yra sunkiai suvaldomos, o juk prasidėjo mokyklinis ekskursijų bumas. Tačiau jaučiasi, kad mokyklose mokytojos aiškina vaikams, jog kopų mindžioti negalima. Bet yra ir tokių žmonių, kurie visiškai neklauso ir net iš karto pasiruošia 50 eurų kupiūrą, kurią gali sumokėti kaip baudą, kad patenkintų savo poreikius. Tokie žmonės nesuvokia, kad kiekvienas mūsų žingsnis sugriauna mažą pasaulį.“
Turistų kojomis mindoma Parnidžio kopa traukiasi į marias

Mergina pasakojo, kad dažnai kopų sargai net susidaro psichologinį poilsiautojo portretą ir mato, kas gali įvykdyti šį nusižengimą.

„Buvo net toks atvejis, kai mano kolegė klausė vaiko, ar jis lanko mokyklą, tas atsakė, kad lanko. Tuomet paklausė, ar vaikus moko skaityti - irgi atsakė teigiamai. Nors informacinių ženklų yra daugybė, vaikas prie pat ženklo kapsto kopas“, - pasakojo Eglė.

Vis dėlto kopose sutikti tenka ne tik nepaklusnius poilsiautojus: „Mano kolega buvo sutikęs briedį. Išsigando ir visas drebantis grįžo. Mes susitinkame ne tik su žmonėmis, bet ir su žvėrimis, kurie taip pat laksto po kopas pirmyn ir atgal, todėl kai kam būna ir išgąsčio.“

Moters, saugančios kopas, teigimu, kol kas pajūryje yra labai mažai žmonių: „Kai vasara įsibėgės ir atsiras daugiau poilsiautojų, dirbsime didesnėmis grupėmis - net po du žmones. Žinoma, baisoka, kad visko nesužiūrėsime, bet ką padarysi. Tuomet bus daugiau vaikščiojimo, nes ir dabar per dieną nueiname apie 20 kilometrų.“

Tenka sekti žmones

Kitas kopų budėtojas Tomas taip pat pasidalijo savo pirmaisiais įspūdžiais darbe. Vaikinas prisiminė ir kuriozinių situacijų. Jam yra tekę susitikti ir neblaivių žmonių.
Išmindžiotos kopos
„Norėjau padėti išsaugoti šias kopas, nes yra atliekami tyrimai, kad jos nuolatos mažėja ir po kelių dešimtmečių jau gali jų ir nebelikti. Todėl ir sutikau jas saugoti. Pirmomis darbo dienomis pastebėjau, kad žmonių čia nėra labai daug, tačiau įspūdį daro laukinė gamta: buvau sutikęs briedį, lapę. Šiuos žvėris pamačiau pirmą kartą“, - pasakojo vaikinas.
Didelės poilsiautojų grupės yra sunkiai suvaldomos, o juk prasidėjo mokyklinis ekskursijų bumas. Tačiau jaučiasi, kad mokyklose mokytojos aiškina vaikams, jog kopų mindžioti negalima. Bet yra ir tokių žmonių, kurie visiškai neklauso ir net iš karto pasiruošia pinigus, kuriuos gali sumokėti kaip baudą, kad patenkintų savo poreikius. Tokie žmonės nesuvokia, kad kiekvienas mūsų žingsnis sugriauna mažą pasaulį.
Eglė

Jo teigimu, atsiranda piktybiškų žmonių, kurie, nors ir negalima, vis tiek lipa ant kopų: „Buvo viena kuriozinė situacija. Pastebėjau šeimą su dviem vaikais, kurie laipiojo kopomis. Užlipęs ant tos vietos, kur yra leistina, bandžiau juos susirasti, reikėjo neblogai juos pavaikyti pačiam nelaipiojant kopomis, todėl išėjo net savotiškas sekimas. Kartais pasiekti tokius žmones būna gana sunku. Tačiau anąkart sulaukęs, kol žmonės sugrįš, pravedžiau instruktažą ir daviau įspėjimą.“

Tomo manymu, baudos už laipiojimą per kopas yra pakankamai didelės, tačiau jas reikėtų skirti dažniau, galbūt ir kopų prižiūrėtojai turėtų turėti tokią galimybę.

„Mes vykdome prevencinę priemonę - turime pasirūpinti, kad pažeidimas net nebūtų įvykdytas. Bet jeigu pažeidimas įvyko, mes galime kviesti atsakingus asmenis, kurie gali skirti baudas. Tačiau labai piktybiškų pažeidėjų, kurie niokotų kopas, bent šią savaitę nebuvo. Teko susidurti su keliais išgėrusiais žmonėmis, tačiau kad nekiltų konfliktas, prisistačiau kaip jų draugas, jie su manimi fotografavosi ir stengiausi kuo draugiškiau jiems paaiškinti. Kol kas dar nebuvau susitikęs su tokiais žmonėmis, su kuriais nebūtų galima rasti bendros kalbos“, - padėtį apibendrino kopų sargas.