Kopų sargai po 12 valandų budi Naglių gamtiniame rezervate įrengto pažintinio tako teritorijoje, ant Parnidžio kopos Nidoje ir Grobšto rezervate. Niokojantiems saugomas kopas gresia nemažos baudos – iki 86 eurų. Jei pažeidimas vykdomas rezervate – bauda gali išaugti iki 144 eurų. Baltosios pusiasalio kopos įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą, jos dėl laipiojimo kasmet vis labiau nyksta.
Pažeidėjai pritrenkia
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser pasakojo, kad nors kopų mindžiojimo atvejų pasitaiko retai, jie dažniausiai būna įsimenantys.
Anot pašnekovės, kai žmonės žino, jog tam tikrose vietose budi kopų sargai, jie šiek tiek labiau valdosi: „Kopų sargai yra tose vietose, kur tikrai negalima ant kopų lipti. Baudos taip pat yra nemažos, tačiau ne visus žmones bauda atgraso, atsiranda net tokių, kurie duoda pinigų už nubėgimą nuo kopų. Pas mus atvažiuoja ir tokių žmonių, kuriems baudos suma nėra didelė. Būtų šimtą kartų geriau, jei žmonės būtų sąmoningesni.“
Pažeidėjai siūlo pinigų
„Esu baigusi paveldosaugą, dvejus metus savanoriavau Neries regioniniame parke, tačiau visada svajojau dirbti Kuršių nerijos nacionaliniame parke dėl gamtos unikalumo. Ir galiausiai atsirado galimybė vasarą praleisti kopose, būti gamtoje, kas gali būti geriau“, - apie idėją dirbti šį darbą pasakojo mergina.
Mergina pasakojo, kad dažnai kopų sargai net susidaro psichologinį poilsiautojo portretą ir mato, kas gali įvykdyti šį nusižengimą.
„Buvo net toks atvejis, kai mano kolegė klausė vaiko, ar jis lanko mokyklą, tas atsakė, kad lanko. Tuomet paklausė, ar vaikus moko skaityti - irgi atsakė teigiamai. Nors informacinių ženklų yra daugybė, vaikas prie pat ženklo kapsto kopas“, - pasakojo Eglė.
Vis dėlto kopose sutikti tenka ne tik nepaklusnius poilsiautojus: „Mano kolega buvo sutikęs briedį. Išsigando ir visas drebantis grįžo. Mes susitinkame ne tik su žmonėmis, bet ir su žvėrimis, kurie taip pat laksto po kopas pirmyn ir atgal, todėl kai kam būna ir išgąsčio.“
Moters, saugančios kopas, teigimu, kol kas pajūryje yra labai mažai žmonių: „Kai vasara įsibėgės ir atsiras daugiau poilsiautojų, dirbsime didesnėmis grupėmis - net po du žmones. Žinoma, baisoka, kad visko nesužiūrėsime, bet ką padarysi. Tuomet bus daugiau vaikščiojimo, nes ir dabar per dieną nueiname apie 20 kilometrų.“
Tenka sekti žmones
Jo teigimu, atsiranda piktybiškų žmonių, kurie, nors ir negalima, vis tiek lipa ant kopų: „Buvo viena kuriozinė situacija. Pastebėjau šeimą su dviem vaikais, kurie laipiojo kopomis. Užlipęs ant tos vietos, kur yra leistina, bandžiau juos susirasti, reikėjo neblogai juos pavaikyti pačiam nelaipiojant kopomis, todėl išėjo net savotiškas sekimas. Kartais pasiekti tokius žmones būna gana sunku. Tačiau anąkart sulaukęs, kol žmonės sugrįš, pravedžiau instruktažą ir daviau įspėjimą.“
Tomo manymu, baudos už laipiojimą per kopas yra pakankamai didelės, tačiau jas reikėtų skirti dažniau, galbūt ir kopų prižiūrėtojai turėtų turėti tokią galimybę.
„Mes vykdome prevencinę priemonę - turime pasirūpinti, kad pažeidimas net nebūtų įvykdytas. Bet jeigu pažeidimas įvyko, mes galime kviesti atsakingus asmenis, kurie gali skirti baudas. Tačiau labai piktybiškų pažeidėjų, kurie niokotų kopas, bent šią savaitę nebuvo. Teko susidurti su keliais išgėrusiais žmonėmis, tačiau kad nekiltų konfliktas, prisistačiau kaip jų draugas, jie su manimi fotografavosi ir stengiausi kuo draugiškiau jiems paaiškinti. Kol kas dar nebuvau susitikęs su tokiais žmonėmis, su kuriais nebūtų galima rasti bendros kalbos“, - padėtį apibendrino kopų sargas.