Labai panašus į vapsvas ir kitus bitinius vabzdžius voras vadinamas paprastuoju vapsvavoriu.

Pirmą kartą Lietuvoje šie vorai pastebėti apie 2000-uosius. Tačiau gamtininkas teigia, kad tai nėra invazinė rūšis – mūsų šalyje jie atsirado, nes natūraliai išplėtė savo arealą.

„Prieš keliasdešimt metų Vokietijoje pirmą kartą buvo pranešta, kad šalyje pasirodė plintanti agresyvi rūšis – vapsvavoris. Jis gana didelis, visi bijojo, kas čia bus, kokią įtaką jis darys vietinei faunai“, – prisimena pašnekovas.

„Šie vorai Lietuvoje jau gyvena du dešimtmečius. Pirmaisiais metais jų buvo nedaug, todėl daugeliui tai buvo tikra egzotika. Šiuo metu jų galima aptikti beveik visoje Lietuvoje jiems tinkamose buveinėse: pievose, kur gyvena jų pagrindinis maistas – žiogai ir skėriukai“, – priduria jis ir sako, kad šie vorai gali pasigauti ir drugelių bei laumžirgių. Kadangi patys yra dideli, jų grobis taip pat nėra smulkus.

Anot jo, supainioti juos su kitais vorais – beveik neįmanoma. Šią rūšį gerai išduoda spalva ir dydis. Patelės kūnelis be kojų gali siekti iki 3 centimetrų. Patinėliai yra daug mažesni.

Turėdami ryškų vapsvas primenantį raštą šie vorai nesislepia – spalva signalizuoja, kad jie yra pavojingi. Vapsvavoriai aukos tyko voratinklio centre. Tiesa, tinklus audžia tik patelės. Kadangi į jų tinklą pakliūna stambūs vabzdžiai, jis yra sutvirtinamas specialia verpalų juosta.

Kita išskirtinė jų savybė – šie vorai yra kanibalai: po poravimosi patelės patinėlius dažniausiai suvalgo. Susiporavusios patelės audžia kokonus. Viename kokone gali būti keli šimtai kiaušinėlių. Jie paliekami pievoje. Kitų metų gegužės–birželio mėnesiais išsiritę voriukai pragraužia kokono dangą ir paplinta po apylinkes.

Tiesa, ypatingo neigiamo poveikio šie vorai gamtai nedaro, tik gali konkuruoti su kitu dideliu Lietuvos voru – kryžiuočiu, nes maitinasi tuo pačiu maistu.

Jei žmogus prieina prie tokio voro, jis ima virpinti tinklą, taip bandydamas išgąsdinti. Paėmus šio voro patelę į rankas galima sulaukti skausmingo įkandimo – jos net gali perkąsti odą.

„Kanda ne dėl to, kad yra agresyvi rūšis, tiesiog nori išgąsdinti. Šie vorai turi nuodų, reikalingų pribaigti savo auką. Žinoma, Lietuvoje ir visoje Europoje nėra vorų rūšių, kurios žmogui būtų mirtinos, nebent tas žmogus yra jiems alergiškas kaip, pavyzdžiui, vapsvoms. Jam įkandus tiesiog ta vieta paskausta, patinsta, paraudonuoja“, – aiškina specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)