Penktadienį paplūdimyje pamatę Antarktidos gyventoją, grupė banglentininkų liko be žado. Mokslininkai mano, kad jaunas patinas nuplaukė daugiau nei 3434 km, kad pasiektų pietinę Australijos pakrantę.
Aaronas Fowleris, banglentininkas, dirbantis Ocean Beach Danijoje, kuri yra maždaug už 429 km į pietus nuo Perto, sakė: „Tai buvo didžiulis įvykis. Jis buvo daug didesnis už jūrų paukštį, ir mes galvojome, kas tai per daiktas, išlindęs iš vandens? Ir jis tarsi turėjo uodegą, kyšančią kaip antis. Jis atsistojo ant bangų ir tiesiog priplaukė tiesiai prie mūsų, tai buvo imperatoriškasis pingvinas, tikriausiai apie metro aukščio, ir jis visai nebuvo drovus. Jis atrodė visiškai nepriekaištingai.“
Ekspertai mano, kad greičiausiai jis atkeliavo iš vienos iš daugiau nei 60 žinomų imperatoriškųjų pingvinų kolonijų ant rytinės Antarktidos jūros ledo. Vakarų Australijos universiteto pingvinų ekspertė daktarė Belinda Kannel sakė: „Stebimi pingvinai niekada nebuvo pasiekę tokio atstumo.
Mano duomenimis, toliausiai į šiaurę nuo Antarktidos jie nukeliauja apie 50 laipsnių į pietus [platumos], o Okeano paplūdimys yra 35 laipsniai į pietus, taigi daug toliau į šiaurę, nei kada nors anksčiau buvo stebimi pingvinų jaunikliai iš Antarktidos.“
Ji mano, kad greičiausiai paukštis sekė paskui srovę. Daktarė Cannell pridūrė: „Šis jauniklis yra mažiau nei vienerių metų amžiaus, o paprastai jie būna jūroje maždaug iki trejų-penkerių metų, o paskui grįžta į koloniją, kai pradeda veistis.
„Jie paprastai seka tam tikras sroves, kuriose randa daug įvairaus maisto. Galbūt tos srovės tiesiog linkusios būti šiek tiek šiauriau.“
Dr. Cannell sakė, kad tikėtina, jog išsekęs pingvinas turės susirasti imperatoriškųjų pingvinų koloniją, kai bus paleistas iš laukinių gyvūnų globėjų. Mažai tikėtina, kad neskraidantį paukštį būtų galima pervežti atgal į Antarktidą, nes kelionė jam sukeltų per daug streso.
„Manyčiau, tikiuosi, kad jis iš tikrųjų ras kelią atgal į Antarktidą“, – sakė ji ir pridūrė, kad pingvinai puikiai moka susirasti savo kolonijas.