„Dvipirštis tinginys Lietuvos zoologijos sodo ekspoziciją papildo pirmą kartą istorijoje. Šiuo metu gyvūnas, atkeliavęs iš Vokietijos, yra kiek daugiau nei 1 metų amžiaus. Jis sėkmingai įveikė kelionę, dabar adaptuojasi naujoje vietoje“, – sako Lietuvos zoologijos sodo Egzotariumo skyriaus vadovė Vilija Griškevičienė.
Didžiausia grėsmė šiems gyvūnams yra natūralios buveinės naikinimas kertant miškus. Taip pat žmonės dvipirščius tinginius medžioja dėl kailio, mėsos ir nagų.
Dėl šių priežasčių dvipirščių tinginių populiacija mažėja, tačiau ši rūšis dar nėra laikoma sparčiai nykstančia ir tarptautinėje Raudonojoje knygoje yra įtraukta į nekeliančius susirūpinimo (LC) taksonus. Dvipirščiai tinginiai miegojimo trukme prilygsta liūtams. Šie gyvūnai miegodami praleidžia 15–20 valandų per parą ir dažniausiai pabunda naktį, kad galėtų maitintis.
Didžiąją dalį laiko praleidžia kabėdami aukštyn kojomis medžiuose ir naudojasi savo ilgais nagais, kad įsikibtų į medžių šakas.
Tinginių racioną daugiausiai sudaro uogos, lapai, mažos šakelės, vaisiai ir kita augmenija, papildyta smulkiais grobiais, pavyzdžiui, vabzdžiais. Jų virškinimo procesas yra labai lėtas ir gali užtrukti net iki 1 mėnesio.
Dvipirštis tinginys yra neįprastai lėtas gyvūnas. Sausuma jis juda vos 2 m/min greičiu, laipiodamas šakomis gali pasiekti 3 m/min greitį. Nors sausuma juda lėtai, tačiau jie yra labai patyrę plaukikai ir plaukdami vandenyje gali lengviau pabėgti nuo priešų, greičiau pasiekti maisto šaltinius bei migruoti į kitas buveines. Paprastai jie tylūs ir ramūs gyvūnai, tačiau kuomet jiems kyla grėsmė, jie šnypščia, tyliai verkia ir dejuoja.
