Su gyvūnais – tamsiu paros metu
Rudenį ir pavasarį keliuose padaugėja automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais, kurių metu nukenčia ir į kelią išėjęs gyvūnas, ir vairuotojas. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslininkų Lino Balčiausko ir Laimos Balčiauskienės viešai prieinamais duomenimis, 30 proc. daugiau susidūrimų su briedžiais įvyksta gegužės ir birželio mėnesiais, o rugsėjį – gruodį paprastai registruojama net apie 40 proc. visų susidūrimų su briedžiais. Automobilių susidūrimų su stirnomis didžiausia tikimybė gegužę ir lapkritį. Spalį – gruodį įvyksta apie 30 proc. avarijų stirnoms išbėgus ant kelio.
Mokslininkų turima statistika rodo, kad susidūrimų su šernais pikas yra rugsėjo – gruodžio mėnesiai. Per juos įvyksta 54,4 proc. visų avarijų, kai šernai išbėga ant kelio. Gegužę, rudenį ir žiemos pradžioje įvyksta susidūrimai su tauriaisiais elniais. Spalio – gruodžio mėnesiais atsitikimų, kai taurusis elnias išbėga ant kelio, nutinka 62,2 proc. visų susidūrimų su šiais gyvūnais.
Mokslininkai yra surinkę duomenis, kokiu paros metu su kokiais žvėrimis yra didžiausia tikimybė susidurti. Teigiama, kad su kanopiniais gyvūnais 28 proc. susidūrimų įvyksta 21 – 23 valandomis. Anot mokslininkų, nuo spalio išryškėja ir rytinių avarijų tendencijos. Jo laikas priklauso nuo to, kada švinta, nes žvėrys grįžta į mišką prietemoje. Todėl spalį apie 7 valandą ryto labai padidėja tikimybė kelyje susidurti su stirnomis ar briedžiais. Lapkritį iki patekant saulei keliuose vis dar daug stirnų, o briedžių ir šernų pavojus išlieka tik po saulės laidos. Gruodį stirnas rytais kelyje dažniausiai galima sutikti ir 7, ir 9 val. Daugiausiai susidūrimų su briedžiais įvyksta 22 – 23 val., tačiau pavojingas laikas prasideda jau 17 val.
Apsaugai tveriamos tvoros, įrengiamos perėjos
Kad susidūrimų keliuose su laukiniais žvėrimis būtų kuo mažiau, visame pasaulyje taikomos įvairios priemonės: statomos tinklo tvoros, įrengiamos požeminės gyvūnų perėjos arba tiltai (pastarųjų Lietuvoje kol kas nėra).
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslininkai L. Balčiauskas ir L. Balčiauskienė, remiantis tyrimais, yra nurodę, kad tinklo tvoros yra efektyvios tokiu atveju, jei jos nėra trumpos ir fragmentuotos, su dideliais tarpais tarp tinklo. Kanopiniai gyvūnai į kelius patenka pro tokios tvoros galus ar tarpus. Be to, tinklo tvoros apsauginė funkcija sumažėja, jei ji neprižiūrima (pvz., užvirtę medžiai nutraukia vielą, žmonės išsikerpa praėjimą).
Nors tvoros ir pripažįstamos efektyviomis priemonėmis saugant laukinius gyvūnus ir vairuotojus, jos, anot mokslininkų, fragmentuoja buveines ir izoliuoja gyvūnų populiacijas. Kad gyvūnai galėtų pereiti aptvertus kelius, jiems įrengiamos požeminės perėjos. Jų yra kelių rūšių: stambiesiems ir smulkiesiems gyvūnams.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pateikia informaciją, kad šiuo metu viso Lietuvoje yra 20 gyvūnams skirtų požeminių perėjų. 5 iš jų skirtos smulkiesiems gyvūnams. Kaip pasakoja Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir Aplinkotyros centro doc. dr. Alius Ulevičius, jomis naudojasi lapės, kiaunės ir kiti nedideli gyvūnai. Didžiosios perėjos skirtos briedžiams, stirnoms ir kitiems dideliems miško žvėrims.
Tačiau mokslininkas abejoja, ar didiesiems gyvūnams skirtos perėjos yra efektyvios. Anot jo, stambus žvėris bijo eiti į perėją, nes nežino, kas jo laukia į ją įėjus ir ją praėjus.
„Stambieji žvėrys bijo eiti tuo tuneliu, nes nežino, kas už jo laukia. Jie turi žinoti, nujausti ir tada eina. Visa tai susideda į perėjos efektyvumą. Aš garantuotas, kad tokių perėjų įrengimas gali padėti išvengti susidūrimų keliuose, saugoti vairuotojus ir populiacijas. Tačiau efektyvumas labai daug nuo ko priklauso. Ir jei mes labai atmestinai jas įrenginėsime, vien tik tam, kad būtų padaryta, tai dažnai gali būti, kad nebus naudos ir ta perėja neatliks savo paskirties“, – pažymi doc. dr. A. Ulevičius.
Kad stambiųjų žvėrių požeminės perėjos nuo nelaimingų atsitikimų keliuose neapsaugo, mano ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas: „Dideliems, stambiems gyvūnams perėjos nėra labai tinkamos. <...> Stambiam gyvūnui lįsti į kažkokį tunelį... Gamtoje nėra analogų, kur jis galėtų tokią situaciją rasti.“
Perėjos įrengiamos gyvūnų migracijos keliais
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir Aplinkotyros centro doc. dr. A. Ulevičius aiškina, kad įrengiant gyvūnams skirtas požemines perėjas svarbiausia vietų joms parinkimas: kad požeminė perėja būtų efektyvi, ji turi būti įrengta tose vietose, kur įvyksta daugiausiai žvėrių ir automobilių susidūrimų, nes ten ir yra gyvūnų migracijos keliai.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistas, gamtininkas Laimutis Budrys aiškina, kad gyvūnams skirtos požeminės perėjos būtent taip ir rengiamos: „Požeminės perėjos rengiamos ten, kur yra didžiausia gyvūnų migracija. Aišku, žiūrint kam jos skirtos.“
Vis dėlto, kaip ir kiti mokslininkai, jis sutinka, kad stambiesiems gyvūnams skirtos požeminės perėjos nėra labai efektyvios, ko negalima pasakyti apie smulkiesiems gyvūnams skirtas perėjas.
„Iš tikrųjų labai daug smulkiųjų gyvūnų žūva pavasarinės, rudeninės migracijos metu, pavyzdžiui, ežiukų. Tai požeminės perėjos šiems gyvūnams yra geriausias sprendimas. Tačiau dideliems žinduoliams dėl biologinių savybių, kurie vaikšto ant žemės, pakišti juos kažkur po žeme, iš principo jiems naudotis tomis perėjomis sudėtinga. Plėšrūnai (lapės, mangutai, barsukai ir kiti stuburiniai) naudojasi tomis perėjomis ir nesunkiai pereina, kitiems stambesniems gyvūnams požeminių perėjų efektyvumas yra mažesnis“, – aiškina L. Budrys.
Skaičiai rodo, kad perėjos efektyvios
Kiek gyvūnai naudojasi požeminėmis perėjomis, domėjosi ir Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslininkai L. Balčiauskas bei L. Balčiauskienė. Jų viešai pateiktais duomenimis, nuo 2014 m. gyvūnams registruoti buvo naudojamos kameros, kurios patvirtino požeminių perėjų naudą. Per vienerius metus, nuo 2014 m. kovo iki 2015 m. kovo, požeminėse perėjose buvo užregistruoti 372 laukiniai 15 rūšių žinduoliai. Jomis naudojosi ir briedžiai, taurieji elniai, stirnos, šernai, danieliai.
Požeminių perėjų efektyvumu apsaugant ne tik smulkiuosius, bet ir stambiuosius gyvūnus tiki ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri atsakinga už perėjų įrengimą ir priežiūrą. Tiesa, savo atsakyme GRYNAS.lt žurnalistams institucija pabrėžia, jog efektyvios tik tos, kuriose nėra transporto priemonių judėjimo: „Kalbant apie didžiąsias, jos efektyvios (tačiau tik tos, kuriose nevažinėja keturratininkai ir motociklininkai, nes laukinius gyvūnus atbaido ir triukšmas, ir ilgam likęs degalų kvapas, ir labiau tos, kurios dėl kelio, po kuriuo yra išraustos, savybių yra erdvesnės (priklauso nuo kelio sankasos dydžio – kuo jis didesnis, tuo erdvesnė perėja). Mažosios efektyvios nes yra „švarios“.“
LAKD akcentuoja, kad perėjos rengiamos ten, kur rekomenduoja gamtininkai ir aplinkosaugininkai.
Naudotis trukdo triukšmas
Kad laukinius gyvūnus nuo kelionės požemine perėja atbaido triukšmas, yra teigę ir Gamtos tyrimų centro mokslininkai. Anot jų, mažiau naudojamos tos požeminės perėjos, kuriomis dažnai važinėja transporto priemonės. Požeminių perėjų naudojimą mažina ir įrengimo trūkumai, ir nepakankama priežiūra, kai gyvūnai turi galimybę patekti į kelią aplenkdami perėją (pro spragas tinklo tvorose arba neuždaromus vartelius). Pavyzdžiui, netoli Ukmergės įrengtoje požeminėje perėjoje gyvūnus gali gąsdinti aidas. Mokslininkų teigimu, ties įėjimu užaugus krūmams, pačioje perėjoje išdėliojus didelius akmenis, medžių kelmus ir pan., aidas susilpnėtų.
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir Aplinkotyros centro doc. dr. A. Ulevičius priduria, kad gyvūnų požeminių perėjų efektyvumą gali mažinti logikos trūkumas, įrengiant požemines perėjas ir tveriant tvoras.
„Reikėtų prisiderinti ir prie miškų atitvėrimo nuo kelių. Nes jei tvėrimas sau, o perėjos sau, tai tokie dalykai nebus efektyvūs. Nes žvėris, patekęs į tokius spąstus, kai iš abiejų pusių kelias tvora užtvertas, o ten pateko žvėris, jis blaškosi, pereiti negali, tai dar labiau padidėja susidūrimo tikimybė“, – tvirtina mokslininkas.
Planuojama virš kelių įrengti tiltus
Norint dar labiau padidinti laikinių gyvūnų ir vairuotojų saugumą gyvūnų migracijos metu, kai kuriose užsienio valstybėse rengiamos ne požeminės perėjos, o antžeminės perėjos, mokslininkų vadinamos tiesiog tiltais. Jie įrengiami virš kelių, atsižvelgiant į gyvūnų migracijos kelius.
VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistas, gamtininkas L. Budrys pasakoja, kad tokie tiltai apsodinami augalais, suformuojamas natūralus reljefas, kad gyvūnai nebijotų jais naudotis: „Žinoma, kad pats geriausias perėjimas per judrias magistrales yra vadinamieji tiltai, kurie daromi virš magistralių. Tokių tiltų yra vakaruose, kai suformuojamas natūralus reljefas ir keliasdešimt metrų pločio daroma perėja per kelią, ji apželdoma būdinga augalija, kokia auga vienoj ir kitoj kelio pusėse. Bet ne tik žolinė, o ir sumedėjusi augalija. Iš abiejų pusių statomos tvoros, kad gyvūnas nenukristų. Jis nukreipiamas atskiromis tvoromis iš abiejų kelio pusių, kurios ateina iki perėjos ir tai yra efektyvus būdas, bet jis yra labai brangus. Bet vakaruose ir Skandinavijoje toks būdas taikomas. Manau, kad ateis laikas ir pas mus bus vienas kitas toks perėjimas.“
Tačiau, anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovų, yra ne viena priežastis, kodėl Lietuvoje vis dar nėra tokių gyvūnų migracijai skirtų antžeminių perėjų. Vis dėlto, nepaisant jų, kelis tiltus miško žvėrims nutiesti vis dėlto planuojama.
„Iki šiol Lietuvoje neturėjome tokių tiltų dėl kelių priežasčių. Pirma, jų konstrukcija lemia, kad turime brautis „į ne savo teritoriją“ – t.y. už valstybinio kelio ribų, kad galėtume įrengti tinkamų nuolydžių estakadą, antra – neišvengiamai tektų susidurti su žemės paėmimo visuomenės poreikiams problema (o tai kainuoja ir laiką, ir pinigus), todėl jos brangesnės už požemines. Pirmąsias tikimąsi pastatyti ViaBalticos kelyje (ten yra lengviau, nes šiaip ar taip, tiesdami kelią turime spręsti žemės paėmimo klausimą, o pastatytuose anksčiau (keliuose) yra sudėtingiau“, – komentuoja LAKD.
Laukinių gyvūnų žūtys keliuose, nepaisant perėjų ar tvorų, vis dar dažna nelaimė. Automobilio ir laukinio žvėries susidūrimo metu nukenčia ir gamta, ir žmogus, todėl labai svarbu būti atidiems ir laikytis kelių eismo taisyklių.