Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas pakomentavo apie žvėris mieste.
– Ar šiuo atveju tai buvo stirninas?
– Taip, jūsų pateiktoje vaizdinėje medžiagoje buvo 2 gal 3 metų stirnos patinėlis.
– Ar yra normalu, kad į miestą atklydo toks žvėris? Ar jis turėtų būti kažkur miške?
– Natūralu, kad Vilniaus miesto gyventojams, apskritai visiems gyventojams, atrodo, kad visi gyvūnai turi gyventi miške. Bet visi puikiai žino, kad Vilniaus mieste yra nemažai skverų, parkų, apžėlusių teritorijų, palei Neries, Vilnelės pakrantes. Jose gyvena ne viena stirna, ne vienas stirninas, bet ir lapės bei kiti smulkesni gyvūnai. Tai yra natūralu.
– Šiuo atveju matosi, kad stirninas yra atklydęs į tankiai apgyvendintą monolitinių daugiabučių kvartalą, kur nėra daug medžių, vien automobiliai ir mūrinės sienos. Žmonėms pasirodė, kad jis atklydo ir neberanda kaip išeiti. Ar gali taip būti?
– Gali taip būti, nes laukiniai gyvūnai migruoja dažniausi temstant ir švintant. Jeigu jie pradėjo migruoti tamsiu paros metu, kažkur nuklydo, pasimetė... Natūralūs procesai. Diena ilgėja ir prašvitus jis atsirado gyvenamųjų namų kvartale. Tokie atvejai ypatingai suaktyvėja pavasarį, būtent gegužės, birželio mėnesį ir rudenį, kai vyksta laukinių gyvūnų migracijos iš žiemojimo vietų ar į žiemojimo vietas.
Tai yra vienas aspektas, o kitas aspektas būna, kai maždaug metų laiko gyvūnai būtent tokiu pavasariniu metu irgi atklysta į miesto teritorijas dėl to, kad jų motinos, kurios juos augino, laukiasi kitų mažylių ir juos nuo savęs truputį toliau stumia. Jie turėtų mokytis patys individualiai gyventi, maisto ieškoti ir panašiai. Tai irgi pasitaiko tokie atvejai, kai atklysta į ne tas teritorijas, kur jie turėtų gyventi.
– Kai žvėris atklysta ne į tas teritorijas, kuriose turėtų gyventi, ar žmonės gali jam padėti ir ar apskritai jie turi kištis į gamtą?
– Žmogaus kišimasis į gamtą turėtų būti labai minimalus. Jeigu gyvūnas atėjo į miestą, reikėtų paskambinti į 112. Galbūt ir aplinkosaugininkai turėtų įvertinti situaciją, jeigu gyvūnas yra sužeistas ar sergantis. Lietuvoje yra laukinių gyvūnų globos centras. Jeigu sužeistas gyvūnas vaikšto, pavyzdžiui, briedis, atvyksta veterinarijos specialistai. Jie turi taip vadinamus šautuvus su migdomaisiais. Gyvūną galima kažkuriam laikui užmigdyti ir išvežti į saugią miškingą teritoriją.
– Bet šiuo atveju stirninas blaškosi. Ar jam reikia pagalbos, o gal iš viso nereikia?
– Iš tos vaizdinės medžiagos, manyčiau, kad ypatingos pagalbos jam nereikia. Reikėtų atsargumo vairuotojams, kad neįvyktų eismo įvykis. Gyvūnas, jeigu ne tą pačią parą, tai kitą parą, turėtų pasiekti saugią, miškingą teritoriją.
– Ar žmonėms reikia bandyti juos pašerti?
– Nesiūlyčiau to daryti. Nereikia laukinių gyvūnų, dėl grožio, dėl smalsumo, ypatingai tokiu metų laiku, jaukinti, kad jis priartėtų dar arčiau žmogaus. Gyvūnas pajutęs gėrį, pajutęs malonumą, gali tiesiog visiškai nesitraukti.
– Kokių žvėrių Vilniaus mieste yra pasitaikę žmonėms sutikti?
– Vilniaus mieste nėra tų metų, kad neatkeliautų briedžiai, stirnos, lapės, net ir šernas kažkada senokai buvo užklydęs.
– Pavasaris yra toks metas, kai paukščiai peri, išsirita maži paukšteliai ir žmonės dažnai juos randa iškritusius iš medžių. O galbūt tie paukščiai yra perimi žolėje, bet žmonės nežino, randa ir bando jiems padėti, įkelti į medį, kažkam nunešti... Ar reikia tą daryti?
– Situacija analogiška, žmogui kištis reikia minimaliai arba visai nesikišti, nes gamta pati tvarkosi. Paukščiai yra gamtos dalis. Gali būti, kad koks nors vienas kitas paukštukas gali būti specialiai tėvų išmestas iš lizdo. Jie įvertina, pasižiūri, kad galbūt jis ligotas ir išmeta tiesiog atsikratydami.
Aišku, gali būti, kad tie paukšteliai, kurie jau gerokai paaugę, geriau subrendę, prieš ruošdamiesi skraidyti, patys bando paskristi ir iškrenta. Jeigu yra toks atvejis, gyventojai, kurie supranta apie tam tikrų rūšių paukščius, pakeltų nuo žemės, kad jo nepaimtų katės arba šunys, ir įkeltų kažkur ant šakelės ir daugiau nieko nedarytų. Nereikia niekur jo nešti ar transportuoti.
– Bet, jeigu tų žinių nėra, tai galbūt iš viso nereikia kištis?
– Galbūt visai nereikėtų kištis arba jeigu akivaizdžiai mato, kad gyvūnas yra sužeistas ir jam reikalinga žmogaus pagalba, tuo atveju reikia skambinti 112. Atvažiuos specialistai, kurie įvertins ir galbūt paims gydymui.
Visą reportažą rasite LNK portale ČIA.