Siūlo pažvelgti iš kitos perspektyvos

„Prieš kelias dienas visus sukrėtė poilsiautojo elgesys su prie Trakų ežero savo šeimą ir namus gynusia gulbe. Saugodama jauniklius gulbė taikėsi snapu žnybtelėti vyrui į koją, kai šis griebė gulbę už kaklo, išsuko ir sviedė į ežerą. Išsigandę gulbiukai nėrė šalin.

O dabar įsivaizduokite.

Sekmadienio rytas. Gulite visa šeima didelėje lovoje, vartote knygeles, gal geriate kavą, žiūrite filmą. Atsidaro miegamojo durys ir be jokių „labas“ įvirsta kažkoks vyras, moteris, vaikas ir šuo, įsitaiso kojūgaly, pradeda pilstyti kakavą iš termoso, garsiai juoktis, valgyti sausainius…

Kaip jaustumėtės ir ką darytumėte?

Kaip tik taip jaučiasi laukiniai paukščiai, kai pasiklojame pledukus jų kambariuose paežery“, – rašo organizacija „Paslaugos gamtai“.

Anot jos, visą vasarą – iki rugsėjo ir net spalio , gulbės peri ir augina jauniklius, todėl yra itin jautrios ir sargios, o gindamos gulbiukus gali gnybtelėti snapu ar rėžti sparnais, kurie yra stiprūs.

„Lietuvoje yra dvi perinčios gulbių rūšis: tai gulbė nebylė ir gulbė giesmininkė. Nebylė dažniau sutinkama miestuose, o giesmininkė renkasi atokesnius vandens telkinius. Vieni paukščiai atsargūs, vengia žmonių, kiti labai drąsūs ir savo teritorijoje jaučiasi šeimininkai, net bando vyti žmogų šalin“, – sakoma įraše.

Sutikus tokią gulbę geriau neiti artyn, atsitraukti, pataria organizacija.

Kaip elgtis, kad tiek gulbės, tiek žmogus būtų saugus?

  • Laikytis saugaus atstumo (2-3 m)

Gulbės pačios pasirenka saugų atstumą, kur joms perėti, ar kaip arti prieiti prie žmogaus. Deja, lesindami paukščius, bandydami juos prisivilioti, žmonės dažnai peržengia jų ribas ir dėl to yra kalti tik patys. Saugaus kelių metrų atstumo geriau neperžengti, sako organizacija.

  • Paukštis visada įspėja – neignoruokite

Gindama ir gindamasi gulbė šnypščia, eina žmogaus link, mosuoja sparnais. Neignoruokite: nelįskite, atsitraukite.

  • Neerzinkite

Labiausiai gulbė gina savo teritoriją, kai yra su jaunikliais.

Organizacija rekomenduoja neerzinti paukščio ir specialiai nelįsti, nesiartinti – ką dažnai, sako ji, dėl geresnės, įdomesnės nuotraukos daro, pavyzdžiui, baidarininkai.

Gulbės patinai agresyviai elgiasi gindami savo teritoriją nuo kitų patinų norėdami parodyti, kad ši teritorija jau užimta. Tai vyksta tada, kai gulbės dar tik ruošiasi perėti ir žmonių paežerėse dar daug nebūna.

  • Geriau nerizikuoti

Gulbės snapo žnybis nėra labai skaudus, nes gulbė neturi dantų, vis dėlto žmogų jos gali sužeisti sparnais. Vaikui gulbės sparnų mostas gali pasibaigti ir mirtimi: gulbė jėgos turi – visgi tai yra pats sunkiausias mūsų šalies paukštis, teigiama įraše.