Geriau palikti ramybėje
Pajūrio regioninis parkas feisbuko paskyroje atkreipė dėmesį, kad gyventojų bandymai paplūdimyje besiilsinčius ruonius vyti į vandenį jiems visai nedaro naudos.
„Palikim ruonį ramybėje. Jis savo namuose. Viskas su juo gerai. Čia apie Palangos pliaže besilaikantį žvėrį. Nereikia jo nei baidyti nei tempti į vandenį, tai laukinis žvėris. Jis išlipa pasišildyti. Ruonis nėra naminis gyvūnėlis, kuriam trūksta dėmesio“, – buvo rašoma Pajūrio regioninio parko paskyroje. Jis įspėjo, kad ruonis neatsargius ir pernelyg prisiartinančius žmones gali grybštelėti.
Užfiksuotose nuotraukose buvo matyti, kad ruonį krante apspito jį fotografuojantys žmonės. Parkas prašė tokiu atveju palikti atstumą, kuris gyvūnui nekelia nerimo. „Empatiškai nesunku pajusti, kada gyvūnas į jus nekreipia dėmesio“, – sakoma įraše.
Parkas pripažino dažnai sulaukiantis skambučių dėl ruonių baidymo, varymo į vandenį taip neva suteikiant pagalbą – tai gyvūnui kenkia.
„Žmonės mums skambina ir piktinasi, kad su ruoniu kartais elgiamasi brutaliai, jis baidomas, tempiamas į vandenį, leidžiama jį puldinėti šunims. Pagarba gamtai yra kultūros ir etikos sritis. Kaip nelipame vienas kitam ant galvos, taip ir žvėriui reikia suteikti individualią erdvę. Esame radę ne vieną šunų apkandžiotą ruonį. Jeigu ruonis įsipainiotų į tinklus, ar pastebėtumėte kitokius aplinkosauginius pažeidimus pranešti Bendruoju pagalbos telefonu 112“, – skelbia parkas.
„Tai labai tipiškas Baltijos gyventojas – pilkasis ruonis. Atsikuriančioje Baltijos populiacijoje jau yra apie 30 tūkst. šios rūšies individų. Su dar dviem rūšimis – paprastuoju ir žieduotuoju ruoniais, Baltijos jūroje gyvena apie 50 tūkst. šių žvėrių. Ruoniai labai svarbūs ekosistemos stabilumui. Iki karo Baltijoje gyveno apie 100 tūkst. ruonių“, – teigiama Pajūrio regioninio parko įraše.
Kaip atskirti, kada reikia pagalbos?
Vilniaus universiteto Biomokslų instituto mokslininkė Vaida Survilienė sako, kad ar gyvūnui reikia pagalbos, galima įvertinti iš kelių dalykų.
„Kada reikia tos pagalbos, kada – ne, parodo, ar mes galime laisvai prieiti prie gyvūno ir jei galime, kaip jis atrodo? Ar jis yra nusilpęs, ar į mus aktyviai reaguoja, žiūri. Kaip atrodo jo kailis? Pavyzdžiui, jei pavasarį krante yra nusilpęs ruoniukas, galima gražiai prie jo prieiti ir įvertinti: jo kailis dažniausiai būna sausas, jis pats – sulysęs, pakankamai silpnas, gali būti kiek agresyvus ar jau visiškai vangus, galbūt yra sužeistas, įsipainiojęs į tinklus. Visa tai iš pirmo žvilgsnio sako, kad gyvūnas serga, jaučiasi blogai, jam reikia pagalbos“, – pasakoja mokslininkė.
Anot jos, parko pasidalintame įraše matyti, kad gyvūnas reaguoja pakankamai aktyviai, jo kailis šlapias, o tai reiškia, kad jis neseniai buvo vandenyje, vadinasi – gali pats į jį nueiti, taip pat gyvūnas iš pažiūros atrodo gerai įmitęs, neturi jokių išorinių sužeidimų žymių. Tai rodo, kad pagalbos jam nereikia.
V. Survilienė sako, kad gyvūnai taip pat turi savo charakterį – šis ruonis, panašu, žmonių nebijo, yra pakankamai drąsus, tačiau nereikėtų pamiršti atsargumo. Ruoniai patys yra labai atsparūs daugeliui ligų, bet jas gali pernešti, todėl netgi grybštelėjimas žmogui ar šuniui gali būti pavojingas.
Pašnekovė sako, kad ruoniai išlipa į krantą pailsėti, kadangi vandenyje dėl termoreguliacijos sunaudoja daug energijos – vanduo yra šaltas, taigi ruoniui reikia daugiau energijos jeigu jis nori ilsėtis ar miegoti vandenyje. Anot jos, krante sušilę ir pailsėję ruoniai grįžta atgal į jūrą.
Mokslininkės nuomone, daugiausiai nusilpusių, liesų ruonių pajūryje galima pamatyti pavasarį, kai atsivedami jaunikliai, o štai rudenį jie jau būna paaugę ir savarankiški bei gerokai stipresni.