Šią dilemą šiuo metu sprendžia ne tik ežys, bet ir laukinės gyvūnijos gelbėjimo centro darbuotojai.
Šešių savaičių amžiaus Plikutis (kodėl ežiui duotas toks vardas, turbūt neverta aiškinti) buvo atrastas klaidžiojantis Duntočerio kaimelyje, Dunbartonšyro regione, Jungtinėje Karalystėje.
Ežys rastas rugsėjo pabaigoje. Gamtininkai iki šiol stebisi, kaip jam pavyko išgyventi tas šešias savaites.
Įprastai ežiams spygliai išsivysto netrukus po gimimo. Gyvūnėliams tai yra pagrindinė gynybos priemonė – aptikti plėšrūnų jie susisuka į kamuoliuką.
Plikutis buvo pristatytas į Hessilheado laukinės gyvūnijos gelbėjimo centrą, Airšyro regione.
Čia dirbantys biologai patvirtino, jog gyvūnas „sveikas ir savimi pasitikintis“, tačiau... gali būti, jog jo nebebus galima grąžinti į laukinę gamtą. Bent jau žiemos metu - tikrai ne.
Tai būtų tiesiog gardaus kąsnio pamėtėjimas plėšrūnams.
Gay Christie, kuri vadovauja laukinės gyvūnijos gelbėjimo centrui kartu su savo vyru Andy, tvirtino, jog jai toks gyvūnas yra „didžiulė paslaptis“. Ji dar niekada nėra mačiusi ežio be spyglių.
„Tai pirmas kartas, kai turime tokį gyventoją savo centre, nors esame
rūpinęsi beveik 500 ežių. Manau, kad jis tikrai liks su mumis visos
žiemos metu, – sako G. Christie, – Be to, kad ežiukas neturi
absoliučiai jokio kailio ir spyglių, jis yra labai aktyvus. Manome, jog
taip ilgai išgyventi jam padėjo šiltas oras, kuris padėjo išlaikyti normalų kūno svorį. Mažylis yra tikras ežys ir ... jis
labai mielas!”
Spygliai ežį ne tik saugo nuo plėšrūnų, tačiau tarnauja ir kaip izoliacinė kūno medžiaga. Plikučio oda labai jautri ir sausa, todėl centro darbuotojams ją kasdien tenka įtrinti augaliniu aliejumi.