Tai, kad didžiąsias pandas veisti nelaisvėje itin sudėtinga turbūt žino ne tik tie, kas žavisi šių storulių grožiu ir tingumu. Tačiau dėl to kalti ne rezervatų darbuotojai, nesugebantys sukurti reikiamų sąlygų. Didžiųjų pandų patinai yra vaisingi, t.y. gali apvaisinti patelę 6 mėnesius per metus. Tačiau patelės tebūna vaisingos nuo 24 iki 72 valandų per metus!
Apie pandų poravimosi sunkumus rašo portalo discovery.com žurnalistė Jennifer Viegas.
Naujausi didžiųjų pandų tyrimai parodė, kad šios rūšies patelės turi „nuotaiką“ poruotis vos vieną – tris dienas per metus. Ir tai dar ne visos pandų patinų bėdos.
„Tam kad atrastų poruotis nusiteikusias pateles pandų patinai turi nukeliauti ilgą atstumą sudėtingo reljefo vietovėmis,“ - teigė tyrimo vadovė Copper Aitken-Palmer.
Vyriausioji veterinarė aiškino, jog pandų patelės gali poruotis tarp vasario ir gegužės mėnesių – kažkurias kelias dienas iš šio laikotarpio kiekviena jų individualiai yra nusiteikusi susilaukti palikuonių.
Ką tuo metu daro patinai? Trejus metus Copper Aitken-Palmer ir jos komanda tyrė aštuonių pandų patinų teosterono pokyčius, spermos koncentraciją, sėklidžių dydį Chengdu pandų veisimo centre Kinijoje.
Nustatyta, jog patinų sėklidėse sperma pradeda gamintis kelis mėnesius prieš tai, kai patelėms prasideda ruja. „Jų sėklidės tampa neįtikėtinai didelės, ženkliai pasikeičia patinų elgesys. Ieškodami patelių jie skleidžia garsesnius garsus, stipresniu kvapu žymi savo teritoriją“, - aiškino Copper Aitken- Palmer.
Vis dėlto pandos išlieka džentelmenais. Kadangi patelių rujos laikotarpis yra labai trumpas, pandų patinai nemėgina poruotis jei jiems duodamas ženklas, kad patelė tam nėra nusiteikusi.
Nors didžiųjų pandų poravimosi procesas atrodo kupinas kliūčių, mokslininkai įsitikinę, jog rūšis yra prie to prisitaikiusi – biologiniai procesai veikia taip, jog patinėlis turėtų pakankamai spermos bet kuriuo momentu kai sutiks poruotis nusiteikusią patelę.
„Pandų dauginimosi organai veikia taip, kad patinėlis galėtų poruotis su kiek įmanoma daugiau patelių ir išnaudoti tam kuo mažiau energijos“, - pasakojo Copper Aitken-Palmer.
Didžiųjų pandų patelės atsiveda vos vieną-du jauniklius, taigi šių gyvūnų populiacijos gausinimas yra sudėtingas ir kantrybės reikalaujantis procesas.
Be to paskutinė Smithsoniano biologijos instituto studija atskleidė, kad dėl klimato kaitos iki 2080-ųjų didžiuliai pandų gyvenamieji plotai taps joms nebetinkami.
Kurdami veisimo programas mokslininkai deda viltis į Smithsonian zoologijos sode šiuo metu gyvenančias pandas Mei Xiang ir Tian Tian. Šios dvi pandos prieš dvejus metus jau buvo susilaukę palikuonių, o patelei Mei Xiang šiais metais dar nebuvo rujos periodo.