Poruodamiesi skleidžia itin garsų ūbavimą
Povai gali leisti įvairius garsus, o skirtingi šūksniai yra taikomi skirtingoms situacijoms. Poruodamiesi, pavyzdžiui, jie skleidžia specifinį ūbavimą. Tačiau biologai neseniai nufilmavo povų patinėlius, leidžiančius šį garsą, kai šalia jų nebuvo patelių. Manoma, jog tokia apgavystė paukščiams kažkaip yra naudinga. Tai apžvelgiantis tyrimas buvo išspausdintas moksliniame žurnale „The American Naturalist“.
Gyvūnų karalystėje povai yra vieni iš akivaizdžiausiai savo genetinį tinkamumą patelėms demonstruojančių padarų. Jų ryškios plunksnos ir įmantrūs piršlybų šokiai atlieka būtent tokį reklaminį vaidmenį.
Kai patinėliui pasiseka pritraukti patelę, jis bėga link jos ūbaudamas ir tuomet bando poruotis. Šie povų patinėlių šaukiniai yra tokie garsūs, jog juos galima girdėti gana nemažu atstumu nuo poravimosi vietos. Tai paskatino mokslininkus iškelti klausimą, kokią naudą paukščiams neša toks garsus ūbavimas.
Pirmoje žemiau pateikto įrašo dalyje ūbavimas girdimas poravimosi metu, antroje įrašo dalyje patinėlis skleidžia tokį patį garsą, vaikščiodamas vienas, be patelės.
60 proc. patinėlių skleidė netikrus garsus
R. Dakin tyrė nereguliuojamas paukščių grupes gyvenančias įvairiuose Šiaurės Amerikos parkuose ir zoologijos soduose. Čia povai buvo atvežti iš Indijos, kur jie gyveno laisvėje.
Mokslininkė nustatė, jog visose grupėse patinėliai skleidė „poravimosi ūbavimą“ net ir kai šalia nebūdavo patelių. Mokslininkus nustebino tai, jog povės, savo ruožtu, išgirdusios šiuos garsus prisistatydavo prie patinėlių.
R. Dakin teigimu, netikrus garsus itin dažnai skleisdavo maždaug 60 proc. visų tirtų povų. Šie povai buvo ir patys visliausi iš visų grupės patinėlių. Mokslininkė mano, jog šie povai galėjo išmokti, kad tokia apgavystė veikia ir pritraukia pateles.
Tikėtina, jog skleisdami netikrus poravimosi garsus ir taip apsimesdami, jog poruojasi, povai įtikina pateles, jog jie yra lytiškai aktyvesni – ir todėl turi geresnius genus, kuriuos verta perduoti ateities kartoms – nei jų konkurentai. Biologai tokį fenomeną vadina „nesąžiningais lytiniais signalais“.
Apgavysčių nauda – vis dar mįslė
Tiesa, tokios apgavystės gyvūnų karalystėje pasitaiko retai, nes jos gali baigtis prastesniu genetiniu palikimu ir populiacijos išnykimu. Patelėms yra per brangu investuoti savo energiją auginant tokius jauniklius, kurie patys galbūt nesusilauks vaikų ir neperduos patelės genų ateinančioms kartoms.
Be to, skleisdami netikrus garsus povai rizikuoja būti visiškai ignoruojami patelių, kurios, supratusios apgavystę, į tokius signalus visiškai nebereaguos.
„Tačiau mes nustatėme, jog trečdalis visų povų šaukinių buvo netikri. Tai tiesiog neįtikėtina“, - kalbėjo R. Dakin.
„Lytinių signalų teorija teigia, jog kai partneriai yra dažnai apgaudinėjami, į tokį netikrą signalą jie tiesiog ima nebekreipti dėmesio. Todėl natūraliai kyla klausimas, kodėl povų populiacijose šie apgavikiški signalai yra taip paplitę, kokia iš jų nauda visai populiacijai?“, – svarstė biologė.
Būtent į tai ji ir bandys atsakyti savo tolesniuose tyrimuose. Pasak R. Dakin, tikėtina, jog tokie netikri šaukiniai gali būti dažnesni gyvūnų karalystėje nei manyta iki šiol.
