Migruodamos į vandens telkinius, kurį laiką varlės praleidžia juose, brandina kiaušinėlius (ikrus), o po to neršia. Varliagyviai yra daugelio gyvūnų racione, nemažai ikrų ir lervučių (buožgalvių) žūsta užteršus vandenis ar staiga nusekus telkiniams.
Sausumoje žiemojantys varliagyviai į neršyklą, kurioje būna ir patys užaugę, keliauja tradiciniu keliu. Jis nepasikeičia nutiesus kelius su aktyviu mašinų judėjimu. Tokiose kelio atkarpose per parą žūsta šimtai varliagyvių – nesaugant jų, neįrengiant pralaidų, per keletą metų galima nualinti ar visiškai sunaikinti ir labai gyvybingą nerštavietę.
Saugoti varliagyvius ir kitus gyvūnus prie kelių pradėta neseniai, tik dabar modernizuojami keliai turi ir apsaugos atitvarus bei pralaidas. Maždaug pieš 30 metų Kaišiadorių rajone atlikti pirmieji bandymai statyti tvoreles su varlių gaudyklėmis (duobutėmis), vėliau tokios tvorelės būdavo įrengiamos Varnių regioniniame parke prie Stervo rezervato, Veisiejų regioniniame parke, Pavilnių regioniniame parke prie Vilnios upės. Ši praktika plinta. Jau kelintus metus pavasarį migruojančių varliagyvių apsaugai Vilniaus Vingio parke uždraudžiama mašinų eismas ir statomos apsauginės tvorelės. Šios priemonės yra labai efektyvios.
Tačiau kiekvienas vairuotojas gali išsaugoti daug per kelius migruojančių varlių – važiuoti atidžiai, stebint aplinką. Jeigu vairuojama atsargiai, galima aplenkti varliagyvius, sustoti prie jų didesnės sankaupos. Ne kiekviena „sutaupyta“ greičio minutė yra svarbi mums, bet ji neabejotinai labai vertinga gamtai.