Susiruošus į žvejybą reikia žinoti taisykles
Stinta – viena mėgiamiausių lietuvių žuvų. Jų žvejyba taip pat reglamentuojama žvejybos taisyklių. Kaip informuoja Aplinkos ministerija, pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles žvejyboje vienam žvejui galima naudoti 4 mėgėjų žvejybos įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti net 12 vienetų.
Gaudant stintas ne nuo ledo, visos sugautos kitų rūšių žuvys, išskyrus plekšnės, nedelsiant paleidžiamos į tą patį vandens telkinį. Gaudant stintas nuo ledo, užkibusias kitų rūšių žuvis, kurių žvejyba nedraudžiama, taip pat galima paimti.
Ministerijos atstovai primena, kad iki sausio 15 d. draudžiama žvejoti vėgėles. Stintų leidžiamas sugauti kiekis neribojamas – galite paimti stintų tiek, kiek jų pasisekė sugauti - 7, 10 ar dar daugiau kilogramų.
Žvejai jau darbuojasi
Žvejai žino, kad gruodis yra ne tik šventinis mėnuo, bet dar ir stintų gaudymo pradžia. Baltijos jūros vandens temperatūrai nukritus iki tinkamos stintoms, šios žuvelės pradeda džiuginti Lietuvos žvejus.
Klaipėdos universiteto darbuotojas dr. Arvydas Švagždys pasakoja, kad jo turimais duomenimis, stintos Lietuvos vandenis pasiekia nuo Latvijos pusės: plaukdamos pro Šventąją, Palangą jos žvejus džiugina Klaipėdos krantuose, tuomet migruoja į Kuršių marias ir pagaliau pro Nemuno žemupį plaukia neršti. Anot mokslininko, dabar Baltijos jūros temperatūra yra apie 3 laipsnius, todėl žvejai jau nusėdo krantus laukdami gausių stintų laimikių.
„Mes matome, kad krantinės jau prieš porą savaičių nusėstos žvejų, vadinasi, stintų jau yra. Dabar jau jų atplaukimui yra palanki vandens temperatūra, apie 3 laipsniai. Šiuo metu yra tas momentas, kai jos po truputį jau plaukia į Kuršių marias, kur subręs nerštui ir paskui, kai sulauks pavasario, pajudės į upes“, – aiškina mokslininkas.
Kad stintų jau yra, pasakoja ir patys žvejai. DELFI gruodžio pradžioje rašė, kad Klaipėdos turguje jau galima įsigyti šių žuvelių. Tiesa, jų kaina pirkėjų nedžiugino: už stintų kilogramą buvo prašoma 6,5 Eur. Prieš Kalėdas stintų kilogramas kainavęs jau 7,5 Eur.
Vis dėlto, tądien prekybininkai tikino, kad nors ir brangokos, tačiau žuvelės ant prekystalių neužsibus. DELFI kalbintas žvejys Taurūnas pasakojo, kad praeitais metais tuo pačiu metu stintų kilogramas kainavęs po 4,5 – 5 Eur, tad šiuo metu pardavinėti stintas po 6,5 Eur už kilogramą yra normalu, nes sezonas tik pasideda. Gruodžio pradžioje kalbintas žvejys pasakojo, kad tai buvęs pirmasis šio sezono laimikis ir kol kas jo dydžiu Taurūnas nesužavėtas: ištraukęs apie 30 kg stintų.
Dėl stintų kiekio dar abejoja
Nors Taurūnui pirmoji stintų žvejyba nebuvo labai sėkminga, gruodžiui jau baigiantis ir aktyvėjant stintų migracijai, Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas Jurijus Petrovas tikina, kad šie metai stintų mėgėjų nenuvils. Anot jo, manoma, kad už praeitus metus, kai stintų kiekis buvo mažiausias bene per 30 metų, bent jau Baltijos jūroje bus atsigriebta.
„Panašu, kad šiais metais stintų turėtų būti daug. Pas mus apskritai paklausa yra didesnė už pasiūlą, nes nebėra tiek žvejų. Bet apie Kuršių marias kol kas nešneku. Tiek, kiek yra žvejų, jei pernai per pusantro kilometro pasigaudavo 100 – 150 kg, tai šiemet skaičius didesnis – apie 200 kg. Ir visi tikisi, kad stintų šiemet bus“, – komentuoja J. Petrovas.
Tačiau Lietuvos žvejų mėgėjų asociacijos pirmininkas Saulius Mikalauskas nėra toks optimistiškas. Anot jo, šie metai skiriasi nuo praėjusiųjų labai aukštu vandens lygiu vandens telkiniuose, todėl nėra aišku, kaip į tai sureaguos stintos.
„Labai sunku prognozuoti, nes šie metai šiaip yra labai nestandartiniai, labai aukštas vandens lygis buvo visą rudenį, tad kaip bus su ta stinta – sunku prognozuoti, kiek čia jos užeis pas mus šiemet, kai tiek daug vandens. Kad kažkas pagautų labai didelius kiekius stintų, negirdėjau dar, bet normalių, vidutiniškų kiekių jau teko matyti“, – svarsto S. Mikalauskas.
Sėkmė nusišypsoti gali
Dėl stintų populiacijos gausumo abejoja ir mokslininkai. Klaipėdos universiteto darbuotojas dr. A. Švagždys GRYNAS.lt sako, kad prognozuoti, kiek stintų šiais metais pasieks Lietuvos krantus, dar yra anksti. Nors tyrimų, kokia yra šiųmetė stintų populiacija, mokslininkas dar neatliko, bet, atsižvelgdamas į žvejų verslininkų laimikių gausumą ir stintų dydį, mokslininkas labai blogų metų neprognozuoja.
„Tokių mažų sugavimų, kokie buvo Nemuno žemupyje praeitais metais, nebuvo apie 30 metų. Šį rudenį aš biologinių rodiklių dar nerinkau, bet jei žvejai nesiskundžia stintų dydžiu, tai tie reproduktoriai yra stambesni, o jei stambesni, tai ir žuvų laimikiai pagal svorį bus didesni“, – aiškina A. Švagždys.
Mokslininkas turi atsaką ir žvejams mėgėjams, kurie susirūpinę dėl pakilusio vandens lygio ir, kaip į tai reaguos stintos. Anot ichtiologo, kadaise jo atlikti tyrimai parodė, kad stintos į vandens pagausėjimą reaguoja teigiamai. Po vandeningesnio pavasarinio potvynio stintų nerštas visuomet būdavo sėkmingesnis.
„Stinta yra žuvis, kuri pas mus atplaukia į Nemuno delt1 tik nerštui, šiaip ji minta Baltijos jūroje ir atplaukdama ji receptorių pagalba orientuojasi į gimtojo vandens kvapą ar cheminę sudėtį. Ir mano daugiamečiai tyrimai rodo, kad stinta teigiamai reaguoja į vandens nuotėkio padidėjimą. Aišku, prognozuoti dar yra anksti, nes nėra ledo, bet kad vandeningesnis pavasaris stintų populiacijai sudaro palankesnes sąlygas per užseklėjusias žiotis įplaukti į upes, yra faktas“, – komentuoja A. Švagždys.
Populiacija reaguoja į sugavimus
Klausimas, ar sėkmingi metai bus stintų žvejams, keliamas kasmet. Tai priklauso ne tik nuo gamtinių, bet ir žmogaus veiklos priežasčių, kurias GRYNAS.lt jau yra aprašęs. Bet viena aktualiausių, kaip pasakoja Klaipėdos universiteto darbuotojas dr. A. Švagždys, dėl žmogaus veiklos Klaipėdos uoste į marias užeinantis didesnis sūresnio vandens kiekis.
„Vien po terminalo statybos sūraus vandens įtekėjimas išaugo, o kad stinta galutinai subręstų, jai reikia gėlo vandens, todėl subrendimui stinta turi trauktis į tolimesnius ir gilesnius marių vandenis, o giliau tai bus į Rusijos pusę. Ir kaip pasekmė jau dabar antri – treti metai matome, kad Kaliningrado sr. žvejų stintų sugavimai, lyginant su mūsų pamario žvejais, santykinai tapo didesni, nors prieš 10 metų buvo atvirkščiai“, – aiškina ichtiologas.
Be abejo, kaip ir visų žuvų populiacijoms, stintų kiekiui įtakos turi jų sugavimai. A. Švagždys akcentuoja, kad jei vienais metais pagavus didelius kiekius stintų, palikus nerštui per mažai reproduktorių, po trejų metų stintų populiacija gali sumažėti. Be to, populiacijos dydį gali lemti ir klimato pasikeitimai, tačiau, anot mokslininko, šioje srityje dar per mažai tyrimų.
„Mes nežinome, kaip stintas veikia klimato pasikeitimas. Šiltos žiemos, ankstyvi, bet šalti pavasariai neigiamai veikia stintų nerštą, o daugiamečiai tyrimai rodo, kad jau dvidešimt metų stintų reproduktoriai smulkėja. Todėl būtina reguliuoti žvejybos intensyvumą visuose stintų žvejybos vietose: tiek jūroje, tiek mariose, tiek Nemuno žemupyje. Jei matysime, kad žvejyba tampa per intensyvi, kad mažai lieka reproduktorių, tai privalėsime daryti verslinių ir mėgėjiškų taisyklių pakeitimus“, – aiškina ichtiologas.
Lemia sugavimai kitose šalyse
Tačiau lietuviams vis dėlto labiausiai smalsu, kokios gi šiemet bus stintų kainos. Kaip jau buvo minėta, žvejai tikisi, kad šis sezonas bus gausus stintų, o gyventojai mano, kad tokiu atveju ir šių žuvyčių kainos bus mažesnės. Tačiau Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas J. Petrovas pabrėžia, kad džiaugtis dar per anksti, nes reikėtų įvertinti stintų sugavimus Latvijoje – šalyje, iš kur stintos migruoja į Lietuvą. Anot jo, gali būti, kad latviai stintas gaudo pasitelkdami siurblius, skirtus mažų žuvelių gaudymui, todėl mūsų kaimynų žvejyba daug sėkmingesnė.
„Tačiau yra vienas bet: stintų populiacijai smarkiai kenkia latvių stintų gaudymo būdas – siurbliais. Kadangi stintos atplaukia iš Latvijos pusės. Mes kaip ir archajiškai žvejojame, o ten prasideda inovacijos“, – komentuoja J. Petrovas.
Ichtiologas A. Švagždys sutinka, kad sugaunamų stintų kiekis ir jų gaudymo intensyvumas kitose šalyse turi įtakos stintų kiekiui prie Lietuvos krantų: „Jeigu yra pyragas ir kažkas dalį to pyrago atsiriekia, tai kitiems lieka mažiau. O stintų per naktį neatsiranda, reikia trejų ketverių metų, kad stintų reproduktoriai užaugtų. Migruojančios nerštui stintos pirmiausia pradeda telktis jūroje, šaltesniuose Latvijos vandenyse. Jei latviai intensyviai žvejojo ir savo pyrago dalį pasėmė, reiškia, mums liks mažiau. Dalį stintų sugaus priekrantės žvejai Baltijos jūroje, tuomet žvejai mėgėjai (pradedant sąsiauriu ir baigiant poledine žiemos žvejyba Kuršių mariose), dar kažkiek sugaus Kuršių marių žvejai verslininkai, o paskutiniai žvejos Nemuno žemupyje. Ir tik tada jau likusi dalis išnerš.“
Žvejai verslininkai tikisi, kad vis dėlto stintų šiemet bus ir jie turės galimybę jas parduoti žemesnėmis kainomis, o pirkėjai – kad galės bent jau paragauti savo mėgstamos žuvies.