Pasak D. Gasiūnienės, taip mano Lietuvos restauravimo taryba, pareiškusi, kad akmuo „naktinės akcijos metu netinkamai nuvalytas“. Akmenį plovė dabartinio finansų viceministro Vytauto Galvono suorganizuoti „aktyvūs anykštėnai“ .
„Reikėjo plauti dieną“, - ironizavo Anykščių meras Sigutis Obelevičius.
„Reikėtų plovėjo paprašyti, kad prisidėtų ir prie dieninio plovimo“, - Tarybos posėdyje šaipėsi ir socialdemokratas Dainius Žiogelis.
Puntuko akmens darbų restauravimo sąmatą paskaičiavo Lietuvos restauravimo tarybai priklausantis skulptorius-restauratorius-ekspertas Kęstutis Norkūnas. Už 60 tūkst. litų turėtų būti baigtas valyti akmuo bei specialiomis restauravimo medžiagomis užpildyti akmens plyšiai.
20 tūkstančių jau įsisavino
Išeina, jog Puntukas yra kaip ir du viename – iš vienos pusės jis kultūrinis objektas, o iš kitų trijų – gamtos paminklas. Tad natūralu, jog gamtinei Puntuko daliai reikia tris kartus daugiau lėšų nei kultūrinei.
Pateko į LNK žinias
Sekmadienį per LNK vakaro žinias parodytas ironiškas reportažas apie naują Puntuko akmens restauravimą. Meras Sigutis Obelevičius televizijai sakė, kad Puntuko akmens plyšių lopymo sąmatą ne jis sugalvojo, o paskaičiavo paminklosaugininkai.
Tuo tarpu gatvėje televizijos kalbinti anykštėnai šaipėsi, jog jei valdžia ką nors daro - tai pinigus, kad ir 60 tūkst. litų - sugebės išleisti.
Vytautas Galvonas išgarsėjo kaip Steponas Darius
2011 metų pavasarį su grupe „aktyvių anykštėnų“ nuplovęs vandalų išterliotą Puntuką dabartinis finansų viceministras, o tada Seimo narys Vytautas Galvonas išgarsėjo beveik kaip Steponas Darius.
Rajono valdžia ir specialistai puolė aiškinti, kad V. Galvonas galėjo pakenkti akmeniui, nes plovė vandeniu, kuris subėgo į akmens plyšius. Todėl Puntukas gali dar labiau suaižėti. Apie V. Galvoną ir Puntuką televizijos rodė reportažus, apie juos abu rašė laikraščiai ir naujienų portalai. Tad V. Galvono pilietinė (arba vešiųjų ryšių) akcija susilaukė gal net didesnio atgarsio nei tikėtasi.
Akmenį apžiūrinėjo komisijos. Viena linksmesnių problemų, kurias atrado tikrintojai – paraudusios S. Dariaus ir S. Girėno nosys. Vėliau bareljefus restauravęs K.Norkūnas, alkoholizmo požymius ant garsiųjų lakūnų atvaizdų paslėpė...
Leidimą plauti Puntuką „iniciatyviems anykštėnams“ išdavė tuometinis Kultūros paveldo departamento (KPD) Utenos padalinio vadovas Arūnas Liogė, o jo vadovė Diana Varnaitė po tokios savo pavaldinio iniciatyvos griebėsi už galvos.
„Jeigu tokiu būdu imsime tvarkyti paveldą, rizikuojame daug jo sugadinti“, - „Anykštai“ 2011 m. sakė KPD direktorė D. Varnaitė.
Geologai šaiposi iš restauratorių
Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka mano, jog pinigų kišimas į Puntuko skyles yra bergždžias užsiėmimas.
„Gal akmenį reikėtų uždengti gaubtu kaip D. Poškos Baublius“, – svarstė K. Šerepka.
Pasak Anykščių regioninio parko direktoriaus, geologijos specialistų nuomone, lopyk akmenį nelopęs – ateis laikas ir jis subyrės. K. Šerepka dėstė, jog Puntukas yra antras pagal dydį Lietuvos akmuo, tačiau kaip gelbėjamas didžiausiais Barstyčių akmuo – niekas nėra girdėjęs.
Tiesa, K.Šerepka pripažįsta, jog S. Dariaus ir S. Girėno bareljefai Puntuką pavertė ir kultūriniu objektu (1/3 – red. past.) bei garsiausiu Lietuvos akmeniu.
Pagal legendą, Puntuką velnias pametė prieš 14 tūkstančių metų. Spėju, jog bent pirmuosius 10 tūkst. savo gyvenimo metų Puntukas restauratorių dėmesio privengė.