Šių vėžių populiacijai valdyti AM pagal ES projektą įsigyjo kelis šimtus vėžinių bučiukų ir sertifikuotus elektrinės žūklės agregatus. Pastarieji prietaisai, L. Budrio teigimu, yra ypatingi tuo, kad jiems taikomi specialūs reikalavimai, t.y. juos galima naudoti tik gavus atskirą leidimą ir tik apmokytiems specialistams.
„Projektas jau metai kaip yra vykdomas ir visas inventorius yra reikalingas, be jo rainuotųjų vėžių rankomis nesurinksi. Pirmas iš projekto etapų – 10 vandens telkinių organizuojamos vėžių gaudymo akcijos. Antrame etape, vėžius išgaudžius, vandens telkiniai bus žuvinami plėšriosiomis žuvimis – unguriais, ešeriais, lydekomis, kurie maitinasi rainuotaisiais vėžiais, nes šimtu procentu išgaudyti jų turbūt nepavyks. Dėl to yra bandomas įveisti natūralus priešas“, - pasakojo L. Budrys.
Naudojama elektra tik apsvaigina
AM atstovo pasiteiravus, ar elektriniai prietaisai, naudojami rainuotiesiems vėžiams gaudyti nekenkia kitiems vandens gyviams, ramino, kad jokios didelės grėsmės jie neneša.
„Prietaisas veikia kaip narkotizuojanti priemonė, jis taip veikia hidrobiontus. Turbūt pamename tuos gūdžius brakonierystės laikus, kai buvo prigaminta begalė elektros žūklės priemonių, kurios iš tikrųjų užmušdavo visus gyvus organizmus vandenyje. Šis prietaisas paremtas visiškai kitokiais principais, naudojamas visose ES šalyse, dažniausiai moksliniams tyrimams. Jis tik apsvaigina hidrobiontą, gyvį, gyvenantį vandenyje ir jis paskui vėl atsigauna. Toks yra jo veikimo principas ir jis absoliučiai jokios žalos kitiems vandens organizmams nedaro. Dėl to tikrai nereikia baimintis“, - ramino L. Budrys.
Anot L. Budrio, kadangi projektas tęsis trejus metus, kol kas apie rezultatus kalbėtis nesinori, tačiau pašnekovas tikino, manantis, kad viltys pasiteisins.
L. Budrys sako, kad įsigytieji prietaisai yra standartiniai, jokių naujoviškų metodų netaikoma.
„Yra metodika pagal kurią nurodoma, kiek atskirame vandens telkinyje vienu metu turi būti sumesta vėžinių bučiukų ir kiek kartų tai reikia daryti per metus. Per metus reikia apgaudyti ne mažiau kaip tris kartus vieną ežerą, statant atitinkamą kiekį bučiukų. Pavyzdžiui, Vizbaro ežere, kiek atsimenu, reikia vienu metu sumesti apie 200 bučiukų, ir tai kartoti tris paras iš eilės. Pirma nugaudoma su bučiukais, o po to su elektros žūklės agregatu, pravažiuojant visą vandens telkinį nuo 20 cm gylio iki 1,5-2 m. gylio”, - pasakojo pašnekovas.
Sugaudyti vėžiai po to yra utilizuojami, nors Neries regioninio parko direkcija ragina gyventojus juos ir valgyti, nes jie nėra žmogui nuodingi, gal tik jų maistinė vertė yra mažesnė nei mūsiškių vėžių.
Reguliuojamos ir kitų rūšių populiacijos
Anot L. Budrio, iš viso projektą sudaro dvi dalys – invazinių rūšių valdymas ir saugomų rūšių populiacijos atstatymas. Į invazines rūšis, kurių populiacijas reikia mažinti, įeina ne tik rainuotieji vėžiai, bet ir usūriniai šunys, Kanadinės audinės, nuodėgulinis grundalas, Sasnovskio barštis, daugialapis lubinas, uosialapis klevas. Su visomis šių rūšių populiacijomis jau dirbama, išskyrus Sasnovskio barščius, kuriems naikinti jau kelis kartus buvo skelbtas konkursas, tačiau neatsirado norinčiųjų jame dalyvauti.
Lietuvoje iš viso gyvena dvi invazinės vėžių rūšys – rainuotieji ir žymėtieji. Žymėtieji vėžiai kilę iš Šiaurės Amerikos, dėl to neretai vadinami „amerikonais“. Jie nėra tokie agresyvūs, kaip rainuotieji, kurių populiaciją jau būtina valdyti. Rainuotasis vėžys Lietuvoje atsirado nuo 1994 m. ir per pastaruosius beveik dvidešimt metų gerokai išplito. L. Budrys sako, šie vėžiai išplito dėl daugelio priežasčių, viena jų ir žmogaus ūkinė veikla, pavyzdžiui, žmonėms juos gaudant vėžiniais bučiukais skirtinguose ežeruose, natūraliai plinta ir šių vėžių populiacija.