Lietuvos gamtininkai sako, kad visų pirma tai susiję su tinkamų gamtinių
buveinių trūkumu. Raudonpilvėms kūmutėms reikalingos gerai įšildomos,
atviros, drėgnos gyvenamos vietos. Šiuos varliagyvius labiausiai traukia
užlietos pievos, laukai, nusekę ežerai, žuvininkystės tvenkiniai,
didelės ilgai besilaikančios balos, kanalai. Šiems gyvūnams svarbus
optimalus drėgmės kiekis – turi būti ne per daug gilu, tačiau ir
netrūkti vandens.
Kaip bebūtų labiausiai prie rūšies nykimo mūsų šalyje prisidėjo beatodairiškas melioracijos procesas. Taip pat gamtininkai GRYNAS.lt teigė, kad nemažą galvos skausmą specialistams kelia ir intensyvi žmonių ūkinė veikla. Dėl jos retėja neršimui tinkamų vietų koncentracija. Kaip tik todėl reikėtų pagalvoti apie valstybės saugomų teritorijų, kuriose ribojama ūkinė veikla, plėtrą.
Be to, nemažai raudonpilvių kūmučių žūsta
migracijos metu, ieškodamos tinkamų vietų dauginimuisi ir gyvenimui. Kaip tik todėl reikia pagalvoti apie pralaidas, skirtas saugiam šių gyvūnų perėjimui per kelią. Užsienyje jos jau seniai įrenginėjamos. Viena moderni pralaida įrengta ir Veisiejų regioniniame parke. Apie ją GRYNAS.lt jau rašė.
Populiaciją taip pat mažina sausringos vasaros - išgaravus vandeniui žūsta
buožgalviai, o kartais ir suaugę individai. Tai yra viena iš priežasčių, įrodančių, kad jau dabar atėjo pats metas mums visiems prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.
Taip pat gamtininkai pažymi, kad šie varliagyviai kenčia nuo
plėšrūnų. Raudonpilvėmis kūmutėmis ir jų buožgalviais minta įvairūs
paukščiai (pavyzdžiui, gandrai), žinduoliai.
Norint išsaugoti šią
unikalios išvaizdos ir balso varliagyvių rūšį, būtina pasirūpinti
natūralių gyvūno buveinių tausojimu, riboti melioracijos darbus.
Šie varliagyviai nėra dideli (išauga iki 3 - 4 centimetrų), puikiai užsimaskuoja vandenyje. Tai padaryti jiems padeda spalvos – nugarinė kūno pusė žalsva, ruda, papilvė išmarginta baltomis ir juodomis dėmėmis su raudonų ruoželių intarpais. Gąsdindamos užpuolikus kūmutės išsipučia ir demonstruoja pilvą – jo spalvos įspėja plėšrūnus apie tai, kad gyvūnas nuodingas. Unikali ne tik šių varliagyvių išvaizda, bet ir skleidžiami garsai. Raudonpilvių kūmučių patinėliai porą prisivilioja skleisdami neįprastas melodijas, gamtininkų vadinamu „kukavimu“. Paprastam praeiviui tokie tuoktuvių balsai gali priminti pučiamuosius instrumentus.
Manoma, kad Lietuvoje šių unikalių gyvūnų radaviečių gali būti vos 300 - 400. Kai kalbama apie varliagyvius, tai nėra didelis skaičius. Pagrindinės ir didžiausios populiacijos yra įsikūrusios šalies žuvininkystės tvenkiniuose (Arvydų, Baltosios Vokės, Simno ir t.t.), pavienės grupės užtinkamos kūdrose, balose.