Lietuvos ornitologų draugijos teigimu, genių apsaugai iki šiol buvo skiriamas nepakankamas dėmesys. Nors 4 genių rūšys (pilkoji ir žalioji meletos bei baltnugaris ir tripirštis geniai) yra įrašytos į nacionalinę raudonąją knygą, Europoje - Berno konvenciją, tačiau miško ūkio veikloje į tai atsižvelgiama nepakankamai. Pavyzdžiui, nėra Nacionalinės raudonosios knygos rūšių apsaugos nuostatas įteisinančių poįstatyminių aktų.
Populiaciją trikdo miškininkystė
Gamtos tyrimų centro vertinimu, baltnugario genio dabartinė apsaugos būklė yra nepakankamai palanki, kadangi ženkli dalis teritorijų patenka į intensyvios miškų ūkinės veiklos zoną, kur optimalios buveinės – brandūs lapuočių miškai, yra intensyviai naudojamos, o ateities perspektyvos dėl medynų rūšinės ir amžinės struktūros bei sanitarinių kirtimų nėra aiškios.
Taigi jei norime kuo ilgiau išsaugoti šią paukščių rūšį, pirmiausia turime pradėti galvoti apie tausojančią miškininkystę. Gamtininkai pastebi, kad Lietuvoje šiuo aspektu daroma vis didesnė pažanga. Ir pelno siekimas vis rečiau nustelbia pastangas išsaugoti biologinę įvairovę. Miškininkai šią problemą žino ir ketina dėti nemažai pastangų, kad ši rūšis būtų išsaugota.
Gausiausia - Lančianavos miške
Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, monitoringo duomenimis, lyginant baltnugarių genių gausą, nustatyta, kad Lietuvos teritorijos populiacija yra stabili ar yra populiacijos didėjimo tendencijos. 2007 m. monitoringo metu įvertintas populiacijos tankumas (1 pora /34-165 ha) atitinka moksliniais tyrimais nustatytą baltnugarių genių tankumą mišriuosiuose ir pietų borealiniuose miškuose. Žymiai didesnis rūšies tankumas (1 pora /22 ha), aptiktas Lančiūnavos miške, parodo, kad ši teritorija yra išskirtinės svarbos rūšies apsaugai ir jai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Populiacijos gausos pokyčiai ir buveinių pokyčiai leidžia teigti, jog artimiausiu metu populiacija išliks stabili ar galimos nedidelės populiacijos mažėjimo tendencijos.
Buveinių pokyčiai - neigiami
Nors populiacijos gausa Lietuvoje šiuo metu yra stabili, situaciją būtina stebėti, nes monitoringo metu išryškėjo, jog dalyje teritorijos buveinių savybių pokyčiai yra neigiami: vykdomi kirtimai, nepaliekamas pakankamas biologinės įvairovės medžių skaičius, vykdomi sanitariniai kirtimai.
Šiuo metu sunku nustatyti baltnugario genio apsaugos būklės tendencijas ir jos kaitos mastus. Tam reikalingas ilgesnis stebėjimų laikotarpis. Tačiau akivaizdu, kad paliekamas didesnis negyvos medienos (ypač stovinčios) kiekis ir brandžių lapuočių medynų, ypač beržynų, skaičius sudarytų palankesnes sąlygas rūšies veisimuisi, kas labai svarbu šiai sėsliai rūšiai.
Lietuvos ornitologų draugijos teigimu, baltnugarių genių paukščių populiacijų nykimą sąlygoja daugelis priežasčių:
•labai padidėjo miškų naudojimas (pastarąjį dešimtmetį kasmet Lietuvoje iškertama 2-3 kartus daugiau medienos lyginant su aštuntu ir devintu praėjusio šimtmečio dešimtmečiais), ko pasėkoje labai sparčiai nyksta retų geninių paukščių (ypač pilkosios meletos, vidutinio, baltnugario ir tripirščio genių) buveinės;
•ankstesnė praktika, kai nudžiūvusius medžius galima kirsti bet kada ir bet kokiomis aplinkybėmis, tampa dar labiau įprasta,
o sanitarinių kirtimų metu nesaugomi medžiai su stambiųjų genių (ypač juodųjų meletų) ilgalaikiais uoksais;
•pagrindinio naudojimo kirtimų metu ne visuomet išsaugomi biologinės įvairovės (tame tarpe ir retų genių) apsaugos požiūriu vertingiausi medžiai;
•miško kirtimai daug kur vykdomi genių masinio veisimosi metu, ir taip neretai sunaikinami jų lizdai su jaunikliais, kiaušiniais;
•tiesiogiai, ar derinant su kelių plėtra, kai kur miškai vis dar sausinami, kas sukelia nepalankius baltnugarių ir tripirščių genių buveinių pokyčius;
•per mažai miškingų saugomų teritorijų, kuriose miškas nebūtų naudojamas ar naudojamas ekstensyviai, ir jos yra išdėstytos per daug fragmentiškai.