Sauliaus Tamulio užfiksuotas paukštis ilsėjosi ant jūros skalaujamų akmenų tilto apačioje.
Šie sparnuočiai Lietuvoje pastebimi gana retai, dažniausiai kai patenka į nelaimę.
Gruodžio mėnesį vieną šios rūšies individą teko gelbėti Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto (PTPI) komandai. Paukštis plaukiojo Baltijos jūroje ir buvo susitepęs nafta. Jį komanda rado prie Gotlando salos, netoli Švedijos.
„Į bėdą pakliuvusį paukštį pavyko pagauti, o plunksnas švariai išplauti. Narūnėlio nafta išsitepusios krūtinės ir pilvo plunksnos buvo sulipusios, praradusios gebėjimą sukibti viena su kita ir išlaikyti oro sluoksnį tarp kūno ir vandens. Netekus apsauginio oro tarpo plunksnose, šaltas jūros vanduo pasiekia paukščio kūną. Kad išlaikytų kūno temperatūrą, suaktyvėja medžiagų apykaita, tačiau dėl sulipusių plunksnų sumažėja ir paukščio plūdrumas, kartu ir galimybė sėkmingai pasigauti maisto“, – rašė PTPI. Vis dėlto šio paukščio išgelbėti nepavyko.
Anksčiau Grynas.lt taip pat aprašė kelias su šiais paukščiais susijusias istorijas.
Praėjusią vasarą laibasnapio narūnėlio jauniklį paplūdimyje Kunigiškiuose rado aktorė Eglė Jackaitė. Paukštis buvo sėkmingai perduotas Lietuvos jūrų muziejui, kuris tuo metu jau globojo vieną individą.
„Teko juo pasirūpinti – nupirkau krevečių, davėme vandens, na, per švirkštą pagirdėme. Vėliau jį atidavėme muziejaus darbuotojams. Visi bendromis jėgomis jam padėjome, labai džiaugiuosi, kad pavyko tą paukščiuką išgelbėti“, – tuomet pasakojo aktorė.
„Labai netikėta, nes narūnėliai yra šiauriniai paukščiai – jie peri kažkur Švedijos šiaurinėje pakrantėje ant uolų. Paskui jaunikliai, tokio dydžio kaip tie, kuriuos rado žmonės, sušoka į vandenį ir tėvai juos ten maitina. Kaip jie atsidūrė mūsų krante sunku paaiškinti“, – komentavo Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Pernai vieną sparnuotį, tiesa, jau suaugusį, vasario mėnesį Lietuvos pajūryje iš tinklų vadavo poilsiautoja Danutė. Išlaisvintas paukštis nuplaukė savo keliais. Kovą Smiltynėje vienas suaugęs individas buvo įamžintas fotografo Ernesto Petrausko.
Narūnėliai, kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, priklauso alkinių šeimos paukščių genčiai, jų yra 2 rūšys: laibasnapis narūnėlis ir storasnapis narūnėlis. Paukščiai paplitę Šiaurės pusrutulio šalto ir vidutinio klimato jūrose. Jų kūno ilgis 40–50 cm, sveria 0,8–1,4 kilogramo.
Baltijos jūros priekrantėje ir atviroje jūroje aptinkamas laibasnapis narūnėlis. Jo galva, kaklas, nugara ir sparnai juodi, kūno apačia balta, žiemą skruostai ir kaklo priekis balti, snapas smailus.
Paukščiai gerai plaukioja ir nardo, po vandeniu iriasi sparnais. Balsas – duslus karksėjimas. Klajūnai. Veisimosi metu gyvena uolėtose jūros pakrantėse, žiemą – neužšąlančiose jūrose. Minta vėžiagyviais ir smulkiomis žuvimis. Monogamai. Peri didelėmis kolonijomis (paukščių turgumis). Vienintelį kiaušinį deda tiesiog ant uolų iškyšulių ir atbrailų. Patinas ir patelė peri 35 dienas. Jaunikliai palieka lizdavietes dar nemokėdami skraidyti, nušokdami į jūrą, dažniausiai iš didelio aukščio.