„Džiugu stebėti antrus metus iš eilės gausėjančias meldinių nendrinukių gretas. Tai geriausias mūsų atliekamų gamtosaugos darbų įvertinimas”, – rezultatus komentavo tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos darbo grupės narys ir šiam paukščiui skirto apsaugos projekto vadovas Žymantas Morkvėnas.
„Šie rezultatai patvirtina, jog tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos darbo grupės idėjos ir ilgus metus tobulinta populiacijos atkūrimo metodika pasitvirtina”, – antrino šios grupės koordinatorius Dr. Jaroslaw Krogulec iš Lenkijos.
Meldinių nendrinukių populiacija nustatoma pagal giedančius patinėlius. Apskaita kasmet metodiškai vykdoma du kartus – birželio viduryje ir liepos pradžioje, – kad būtų išvengta netikslumų dėl įvairių veiksnių įtakos.
Nors Lenkijoje šiemet buvo atrasta nauja meldinių nendrinukių perimvietė, mokslininkams susirūpinimą kelia situacija Baltarusijos žemapelkėse. kuriose peri didžiausia šio paukščio populiacija pasaulyje. Mokslininkų vertinimu, dėl ypač žemo vandens lygio šiose svarbiose vietovėse, pirmą vadą šiemet perėjo tik apie 20-30 proc. meldinių nendrinukių. Nors tikrąsias sausros pasekmes sužinosime tik kitais metais, kai retieji paukščiai po žiemos grįš į savo perimvietės, tačiau šios naujienos kelia didelį nerimą jau dabar.
Mįslingas migravimas
Meldinių nendrinukių apskaitai Lietuvoje jau kelis metus vadovaujantis ornitologas, ilgametis šios rūšies tyrinėtojas Žydrūnas Preikša stebisi jų judėjimu: „Didžiausias man kylantis klausimas: iš kur atsirado apie 40 naujų patinėlių, kurių neradome tose pačiose teritorijose pirmosios apskaitos metu prieš pusę mėnesio. Juk abu kartus tikrinome visas žinomas buveines ir potencialiai šiam paukščiui tinkamas teritorijas.“
Ekspertas spėja, kad paukščiai galėjo atskristi iš Kaliningrado ar Lenkijos teritorijų. Jo kolega, Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas, taip pat dalyvavęs meldinių nendrinukių apskaitoje, svarsto galimybę apie dar neatrastas ir ornitologams nežinomas perimvietes Klaipėdos apskrityje.
Visgi, mokslininkas pripažįsta, jog norint nustatyti tikrąją priežastį, reikalingi detalesni tyrimai.
Ornitologą V. Eigirdą taip pat intriguoja chaotiškas meldinių nendrinukių judėjimas tarp žinomų perimviečių. „Keisčiausia tai, kad kai kurie patinėliai labai sėslūs – jau keletą metų fiksuojame juos toje pačioje 100 m2 teritorijoje. Tuo tarpu kitus randame gerokai nutolusius – už 20 km. Žinoma, dalį jų taip toli skristi verčia nušienautos pievos, bet kai kurie taip elgiasi net ir tada, kai jų namai saugūs,“ – aiškina ornitologas.
Išsamesnę meldinių nendrinukių migravimo informaciją bei išvadas V. Eigirdas žada pateikti metų pabaigoje, kai išanalizuos visus sužieduotų šios rūšies paukščių duomenis. Žiedavimas specialiais spalvotais žiedais pradėtas šiemet, siekiant geriau pažinti rūšį ir priimti reikiamus sprendimus dėl jos apsaugos.
Toks meldinių nendrinukių judėjimas kelia papildomų rūpesčių ir taip sudėtingam šiemet įsigaliojusios agrarinės aplinkosaugos priemonės administravimui. Specialistai jau dabar įžvelgia tobulintinų sričių naujosios priemonės, skiriančios kompensacijas ūkininkams už atsakingą ūkininkavimą, taikyme, tačiau detalesį priemonės vertinimą žada atlikti sezonui pasibaigus.