Rožinių rytų paslaptis: kodėl dangus keičia spalvą?

Trečiadienio rytas daugumą ankti prabudusių nustebino vaiskiu rožiniu dangumi. Rožinio dangaus nuotraukos netrukus užplūdo socialinius tinklus – žmonės šia žinia dalijasi ir klausinėja vieni kitų, kodėl vieni rytai tokie gražūs, o kiti - įprasti. Lietuvos hidrometoerologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys patikina, kad jokios magijos čia nėra ir sutinka paaiškinti, kas lemia, kad kartais turime progų pasigrožėti tokiu grožiu.

Dangaus spalvą paaiškina fizika

Klimatologas, paklaustas, kodėl kartais saulėtekis dangų nudažo rožine spalva, o saulėlydžiai būna tiesiog liepsnojantys, teigė, kad dangaus spalvą nulemia oro masė ir kiek ten yra įvairių dalelių bei aerozolių.

„Kuo daugiau oro masėje yra įvairių aerozolių ir dalelių, tuo labiau šviesa yra išskaidoma, tada turime daug įvairių spalvų danguje – būna intensyviai raudona ir daug pačių įvairiausių atspalvių. Oro masėje yra daug įvairių dalelių, kurios ir išsklaido šviesą“, - aiškino J. Kilpys. Anot jo, jeigu oro masė būna be priemaišų, gryna, tada ir spalva yra „paprasto dangaus“.

„Ryte ir vakare ji gali būti blanki, o dieną dangus būna ryškiai mėlynas“, - kaip pavyzdį pateikė klimatologas.

J. Kilpys

Kuo daugiau oro masėje yra įvairių aerozolių ir dalelių, tuo labiau šviesa yra išskaidoma, tada turime daug įvairių spalvų danguje – būna intensyviai raudona ir daug pačių įvairiausių atspalvių. Oro masėje yra daug įvairių dalelių, kurios ir išsklaido šviesą.

Kodėl dangaus spalva kartais būna ryškiai rožinė, o kartais  – sodriai žydra ar net tamsiai violetinė, pašnekovas vėlgi aiškino fizikos dėsniais – skirtingos spalvos susidaro dėl to, kad šviesa lūžta skirtingu kampu. Mažiausiu kampu lūžta raudona spalva, todėl vakare, jau saulei nusileidus, ir matome raudoną dangų, nes paskutinis spindulys paprastai būna raudonas.

„Visi atspalviai matomi dėl to, kad ore, aerozoliuose, vandens lašeliuose, dėl dulkių spalva skirtingai lūžta. Jeigu lūžta tokiu kampu, kur yra violetinė spalva, tada ir būna daugiau violetinės, jei ties raudona – raudonos ir pan.“, -pasakojo J. Kilpys.

Ryškesnis dangus rodo orų pasikeitimą

Dalelių kiekį oro masėje nulemia tai, iš kur ji atslenka. Jeigu ji atkeliauja daugiau nuo Arkties ar iš Rytų pusės – joje nebūna jokių priemaišų (tada oras būna giedras, skaidrus). Jeigu oro masė atslenka nuo pietų, Viduržemio jūros ar Atlanto vandenyno – priemaišų ore būna natūraliai daugiau

tiek dėl žmonių veiklos, tiek dėl natūraliai atsirandančių dulkių. Vis dėlto, jeigu matome labai ryškios spalvos dangų, klimatologas perspėja, kad tai visai nereiškia, jog ore yra daugiau taršos, o jeigu dangus giedras – yra labai grynas, švarus oras.

„Raudonesnis dangus tikrai nesako, kad jame daugiau taršos, nes oro masėje gali būti natūralių aerozolių, kurie yra įprasti gamtoje, tai tikrai nereiškia, kad jis labiau užterštas. Jeigu matome raudoną dangų, tai tiesiog reiškia, kad yra skirtingos oro masės“, - dėstė J. Kilpys.

Klimatologas taip pat atkreipia dėmesį, kad ryškios spalvos danguje simbolizuoja skirtingų oro masių atėjimą, orų pasikeitimą. Tačiau, koks konkrečiai bus oras, nuspėti labai sudėtinga.

Ar ir jūs šįryt užfiksavote magiškas dangaus spalvas? Siųskite nuotraukas paštu [e-mail],
arba kelkite į GRYNO sieną socialiniame tinkle „Facebook“.