Rugpjūčio mėnesį vyravę sausi ir šilti orai nusekino Lietuvos vandens telkinius – mėnesio viduryje išdžiuvo daug mažesniųjų šalies upelių.
Rugpjūčio 28 dieną gautas pranešimas, jog šiaurinėje Lietuvos dalyje esanti Daugyvenės upė ties Rimšoniais išdžiuvo. Tai yra ilgiausia išdžiūstanti Lietuvos upė. Seniai žinoma, kad ši upė linkusi išdžiūti, o šiais metais tai ir pasitvirtino. Baltosios Ančios upės (Pietinėje Lietuvos dalyje) vagoje liko tik stovintis vanduo. Lietuvos vandens telkiniuose vandens lygis vis dar žemėja.
Gamtosauginis debitas rugpjūčio mėnesį buvo pasiektas keliose vandens matavimo stotyse. Šiuo metu gamtosauginis debitas stebimas Nemune ties Druskininkais, Kaunu ir Nemajūnais, Šušvėje ties Šiaulėnais, Lėvenyje ties Bernatoniais, Šešuvyje ties Skirgailais, Upitoje ties Eidukais, Dubysoje ties Lyduvėnais, Ventoje ties Papile bei Neryje ties Vilniumi. Kadangi vietos vandens matavimo stotims įrengti parenkamos taip, kad vandens lygio svyravimai apibūdintų kuo didesnį rajoną, teigtina, jog minėtuose baseinuose ir kitų upių nuosėkis gali pasiekti gamtosauginį debitą.
GRYNAS.lt primena, kad gamtosauginiu debitu vadinamas minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos.
Didžiojoje šalies teritorijos dalyje vandens telkiniai varginami hidrologinės sausros. Šiek tiek geresnė hidrologinė situacija yra tik Šiaulių, Raseinių, Elektrėnų, Anykščių, Kupiškio, Biržų, Utenos bei Zarasų rajonų savivaldybėse. Rokiškio ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse kai kurių upių vandens lygis atitinka vidutinį daugiametį vandens lygį.
Europos vidutinės trukmės meteorologinių prognozių centro duomenimis, pirmąją rugsėjo mėnesio savaitę vyraus gana šilti orai, kritulių kiekis bus kiek didesnis nei vidutinis daugiametis. Prognozuojama, kad vandens lygis išliks gana stabilus.