JAV prezidentas Ronaldas Reaganas kadaise buvo išjuoktas, kai pareiškė, jog rūgščius lietus esą sukelia medžiai. Tačiau, kaip paaiškėjo, tiesos jo žodžiuose vis tik būta.
Tiesa, R. Ronaldas buvo beveik teisus. Mat, kaip rodo naujausių tyrimų rezultatai, iki pusės JAV vasaromis iškrentančiuose krituliuose esančių rūgščių iš tiesų susiformuoja dėl lakių sudedamųjų cheminių junginių, kuriuos į atmosferą išskiria augalai. Tiesa, flora atmosferon išskiria visai ne R. Reigano minėtus junginius (R. Reaganas „statė“ už oksidus ir azotą). Tačiau augalų išskiriami junginiai kritulius iš tiesų rūgština.
Skruzdžių rūgštis susiformuoja deginant iškastinį kurą ir biomasę, taip pat tuomet, kai augalų išskiriami terpenoidais vadinami cheminiai junginiai oksiduojasi saulės šviesoje. Šis faktorius kritulių rūgštingumo didėjimui įtakos turi nuošaliuose miškų regionuose. Tiesa, nemaža dalis tokiu būdu į orą patenkančios skruzdžių rūgšties tiesiog išsisklaido ar suskyla atmosferoje, taip ir negrįždama į „gimtąją terpę“ – miškus. Bent jau taip buvo iki šiol.
Naujausi palydoviniai duomenys byloja štai ką: natūraliu būdu gamtoje kasmet susiformuoja daugiau kaip 100 mln. tonų skruzdžių rūgšties – nepalyginamai daugiau, nei buvo manyta iki šiol ir net 10 kartų daugiau nei jos išskiria visi žinomi skruzdžių rūgšties šaltiniai.
Kadaise mokslininkai buvo linkę manyti, jog trūkstama grandis šioje cheminių procesų grandinėje galėtų būti skruzdės. Tačiau Belgijos kosminės aeronomijos instituto Briuselyje mokslininkas Trissevgeni Stavrakou atlikdamas tyrimus pastebėjo, jog didžiausia skruzdžių rūgšties koncentracija formuojasi virš tropinių ir poliarinių miškų, kai pavasarį prasideda floros ir faunos atgijimo periodas. Laboratoriniai tyrimai ir kompiuterinių modeliavimų rezultatai rodo, jog pagrindinis šaltinis yra terpenoidai.