Vis tik spalio paskutinę dekadą regėjome visai neprastų šalnų, šarmos ir net gruodo. Ant balučių paklotas ledelis kai kur buvo 3–5 centimetrų storio, o paviršinė žemės pluta tokia pati tvirta išlikdavo visą dieną, iki kitos nakties šaltuko. Žinoma, keleto laipsnių šaltis paskubino byrėti lapus, nugnaibė darželio augalų žiedus.
Atrodo, kad šį rudenį turėjome kaip reta ypatingą galimybę regėti nepakartojamo gausumo ir intensyvumo paukščių migraciją. Ji dar nesibaigė – paukščiai tebekeliauja pietvakarių kryptimi.
Žinoma, lapkričio pirmą dekadą, net ypač švelnų rudenį, migracija turi baigtis, todėl tikėtina, kad dabar skrenda paskutiniai šio rudens pulkai. Vėliau dar bus vėluojančių, tačiau be tokių net ir žmonių pasaulyje neapsieinama.
Laukime svečių iš šiaurės
Jų kelyje daug kur aktyviai medžiojama, todėl žąsims geriau apsistoti pas mus. Žuvinte dabar laikosi apie tris tūkstančius žąsų, tarp kurių pastebima ir vietinių pilkųjų. Tai įdomus faktas, nes ne šiaip jau pilkosios žąsys išskrenda gana anksti, rugsėjį.
Likus dar vienam rudens mėnesiui, reikia skubėti atlikti rudeniškus darbus. Beje, ne visada reikia grėbti lapus. Visų pirma reikėtų sugrėbti ir utilizuoti kaštonų lapus, kuriuose slepiasi keršosios kaštoninės kandelės palikuonys.
Soduose labai svarbu palaistyti vaismedžius. Šis ruduo buvo labai sausas, tad apie medžių šaknis trūksta drėgmės. Jei taip užšaltų, medžiai būtų lengvai pažeidžiami šalčio ir, ko gero, neišgyventų iki pavasario.
Prieš akis – lapkritis. Taigi iki žiemos dar toli.