Salą Kuršių mariose pavers pusiasaliu

Klaipėdiečiai vis garsiau kalba apie galimybę Kiaulės nugaros salą Kuršių mariose paversti pusiasaliu. Ši idėja gali būti įgyvendinta greičiau nei po penkerių metų.

Keleriopa nauda

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovai aiškina, kad nauja teritorija būtų reikalinga ir pačiam uostui, kuriam labai trūksta laisvų teritorijų, greta veiksiančiam Suskystintųjų gamtinių dujų terminalui (SGD), ir net Kuršių nerijai. Mat pusiasalyje būtų galima pratęsti vandentiekį ir sumontuoti hidrantus, kurie būtų naudojami miškų gaisrams gesinti. Be to, ji būtų naudinga aplinkosauginiu aspektu – tarnautų kaip užtvara, kuri neleistų sūriam vandeniui plūsti į marias. 

„Prie tų krantinių bus galima kurti pridedamąją vertę. Suformuotas naujas sausumos plotas pietinėje uosto dalyje pasitarnautų ir kaip slenkstis, neleisiantis sūriam vandeniui plūsti į Kuršių marias. To jau seniai prašo gamtosaugininkai. Įvairiose polemikose mūsų klausia: „O ką pasakys gamtosaugininkai?“. Jie tą ir sako – reikia statyti slenkstį“, - naujojo projekto naudą aplinkai įvardijo Arvydas Vaitkus.

Pasak KVJU direkcijos vadovo, pusiasalyje būtų galima nutiesti net ir požeminę aukštos įtampos liniją į Neringą: „To kabelio nutiesimas į kitą Kuršių marių pusę atpigtų daug kartų. Tad jei pusiasalio projektas „apliptų“ kitais pridėtiniais projektais, visi kaštai išsiskaidytų“.

Piltų iškastą gruntą

A. Vaitkaus teigimu, iš pradžių teritorijai supilti būtų naudojamas gilinant uosto kanalą iškasamas gruntas, kuris dabar baržomis išplukdomas į atvirą jūrą. „Už tai mes sumokame milžiniškus pinigus. Jei tą gruntą piltume čia pat, Kuršių mariose, išvengtume šių išlaidų ir sutaupytume valstybės įmonės lėšas. Jas galėtume investuoti kuriant kitą infrastruktūrą, kuri atneštų dar didesnę naudą uostui“, - svarstė uosto direkcijos vadovas.

A. Vaitkaus manymu, tame pusiasalyje taip pat būtų galima įrengti ir valčių prieplauką, kuriai jau yra parengtas techninis projektas, tačiau parinkta netinkama vieta.

„Ją numatoma statyti Smeltės pusiasalio vakarinėje dalyje, kuri nuo farvaterio yra nutolusi daugiau nei pusantro kilometro. O juk marios toje vietoje labai seklios, ten braidyti galima. Jei iškastume kanalą iki farvaterio, tai ten nuolat turėtume laikyti žemsiurbę, kuri turėtų jį atkasinėti. Mat srovė jį užneštų. O detaliuoju planu tą prieplaukos projektą mes perkeltume į kitą vietą – į naująjį pusiasalį, prie pat farvaterio“, - svarstė A. Vaitkus.

Pusiasalis – po penkmečio

Pirmuoju etapu įgyvendinant šį projektą, būtų vadinamoji užteršto grunto aikštelės, kuri yra vakarinėje Smeltės pusiasalio dalyje, prieš pat Kiaulės nugaros salą, panaudojimas.

„Kad kuo skubiau įgyvendintumE šį sumanymą, mums reikia gauti Vyriausybės nutarimą dėl Bendrojo uosto plano rengimo. Tačiau Bendrojo plano, kurį tvirtintų Vyriausybė, rengimas gali užtrukti iki dvejų metų. Jau pateikėme plano projektą Vyriausybei, gautos derinančių institucijų pastabos, tuo pačiu į jas jau reaguojama. Tikiuosi, kad kitą savaitę gausime pakoreguotą nutarimo tekstą“, - kalbėjo A. Vaitkus.

Pasak jo, bendrojo plano rengimas truktų pusantrų metų. Techninis projektas – apie 6 mėnesius, dar metus- pusantrų truktų statybų darbai.

Jo manymu, projekto įgyvendinimas galėtų trukti apie penkerius metus. Tačiau kiek galėtų kainuoti toks ambicingas sumanymas, A. Vaitkus pasakyti dar negalėjo: „Ties šiuo klausimu jau dirbame“.