Sraigės – gamtos dalis
Vynuogines sraiges žmonės žino nuo senų laikų, kai pasiturintys dvarininkai pradėjo jas auginti maistui. Iš Pietų Europos atsklidusios kalbos, kad yra toks delikatesas, sudomino ir lietuvių turtuolius. Tačiau, kaip portalui GRYNAS.lt pabrėžia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė dr. Grita Skujienė, vynuoginės sraigės nėra svetimos Lietuvai, turtingų dvarininkų atvežtos į Lietuvą, tik kad ne visoje Lietuvoje jos buvo ir yra paplitusios vienodai. Tai centrinės ir šiaurės Europos rūšis, šios sraigės gyvena natūraliuose vidutinio klimato kalkinguose drėgnuose mišriuose ir lapuočių miškuose.
Vynuoginių sraigių nauda šalies gamtai neginčijama, o problemų jos gali sukelti nebent žmonėms, kurie augina sraigių mėgstamus augalus. Jei pastarųjų nenuskabo kiti gyvūnai, esant didelei sraigių mitybinei bazei šių moliuskų gali prisiveisti labai daug. Šie moliuskai, kaip ir visos kitos vietinės sraigės, yra ne tik kitų gyvūnų mitybos grandinės dalis – jos dar ir pagerina dirvožemio kokybę.
„Sraiges praryti gali gandrai, varlėmis mintantys gyvūnai, kurmiai. Suaugusių sraigių kiautą pralesti gali paukščiai, o jaunomis sraigėmis maitinasi ir daugiau gyvūnų rūšių. Reikia nepamiršti, kad sraigės gamtoje minta ne tik žaliaisiais augalais, bet ir jų nuokritomis, o, rydamos nemažą kiekį organikos, praryja ir daug žemių, šias netrukus pašalina jau įvairių junginių pavidalo: dirvožemis papildomas organinėmis dalelėmis, tampa derlingas – gausus humuso“, – apie sraigių naudą pasakoja mokslininkė.
Sraiges reikia rinkti atsakingai
Sraigės vertingos ne tik gamtiniu požiūriu. Kai kuriems gyventojams jos gali tapti net pragyvenimo šaltiniu. Ko gero, daugelis žmonių yra girdėję apie sraigių rinkimą ir supirkimą, o kai kurie tokiomis veiklomis labai aktyviai užsiima kiekvieną pavasarį, kai tik šie moliuskai pasirodo žemės paviršiuje.
Sraigių išteklių naudojimas yra reglamentuotas teisės aktu. Jis galioja tiems, kurie renka ir (ar) superka vynuogines sraiges. Visų pirma, numatyta, kad galima rinkti, supirkti, perdirbti tik tas, kurių kiauto skersmuo yra ne mažesnis nei 28 mm. Asmenys, prieš supirkdami vynuogines sraiges, jas rūšiuoja pagal kiauto skersmenį. Supirkimo vietose po rūšiavimo atrinktų vynuoginių sraigių kiekį negali sudaryti daugiau kaip 5 procentai mažesnių, nei leidžiama naudoti, sraigių.
Reglamente numatytas ir laikotarpis, kada galima naudoti vynuoginių sraigių išteklius, – nuo sraigių vegetacijos pradžios iki liepos 1 dienos. Tie fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie planuoja supirkti sraiges, prieš 5 darbo dienas iki supirkimo pradžios apie supirkimo vietas turi raštu arba el. paštu informuoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra tos vietos.
Perdirba ir eksportuoja
Sraigių rinkimas, supirkimas ir perdirbimas Lietuvoje gyvuoja jau kuris laikas. Nors, anot verslininkų, sraigių valgymo kultūros mūsų šalyje dar nėra, čia surinktos ir perdirbtos sraigės parduodamos kitoms Europos šalims. Portalo GRYNAS.lt kalbintas verslininkas Marius Andrijauskas, vadovaujantis sraigių perdirbimo gamyklai, pasakoja, kad visas Lietuvoje surinktas sraiges jis eksportuoja į kitas šalis. Anot jo, mūsų šalyje prekiauti produktais iš sraigių neapsimoka, nes lietuviai jų tiesiog neperka.
Vydas Vasiliauskas, dar vienos sraigių perdirbimo įmonės vadovas, yra kiek kitokios nuomonės. Anot jo, nors lietuviai dar nėra tokie sraigių mėgėjai kaip prancūzai, tačiau po truputį ši kultūra žengia ir į mūsų šalį. Jo įmonės gaminama produkcija iš sraigių keliauja ir į Lietuvoje esančius prekybos centrus. Verslininkas pastebi, kad per pastaruosius keletą metų sraigių produkcijos pardavimas mūsų šalyje išaugo. Pasak V. Vasiliausko, būtent noras Lietuvoje įdiegti sraigių valgymo kultūrą paskatino jį pradėti tiekti sraigių produkciją į prekybos centrus mūsų šalyje.
Mažėja surenkamų sraigių kiekiai
Vis dėlto abu verslininkai pripažįsta, kad šiemet supirkti ypač maži vynuoginių sraigių kiekiai. Pustuščiais sraigių kibirais skundžiasi ir rinkėjai. Dėl sraigių trūkumo portalo GRYNAS.lt kalbintos didžiosios sraigių perdirbimo įmonės šį sezoną už vieną sraigę vidutiniškai buvo pasiruošusios mokėti net apie 0,90 Eur (joms sraiges tiekia supirkėjai, kurie superka žmonių surinktas sraiges). Supirkėjai už kilogramą šių moliuskų mokėjo 0,80 Eur, o pernai – 0,40–0,50 Eur, nors sraigių taip pat nebūta daug. Praeitais metais šaltas ir sausas pavasaris lėmė itin mažus surenkamų sraigių kiekius. Buvo kalbama, kad tai – prasčiausias sraigių sezonas per pastaruosius 15 metų.
Šiemet gamtinės sąlygos sraigėms ir vėl nebuvo palankios. Jau keletą metų jas renkantis ir supirkėjams parduodantis Kazimieras portalui GRYNAS.lt pasakoja, kad prieš kelerius metus per dieną jis galėjęs pririnkti 20–30 kg sraigių, o pernai jo maišelis su sraigėmis tesvėrė 5 kg.
„Net neapsimoka tiek važiuoti ir rinkti. Jeigu už vieną kilogramą moka 50 centų, prirenki 5 kilogramus, tai tik sugaišti laiką. Šiemet nebevažiavau ir neberinkau, girdėjau, kad labai mažai sraigių buvo“, – patirtimi dalijasi Kazimieras.
Pašnekovas prisimena, kad kartą yra pririnkęs net 65 kg sraigių. Nuvežęs pas vietinius smulkiuosius supirkėjus, už tokį kiekį jis gavo kiek daugiau nei 32 eurus.
Populiacija stabili
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė dr. G. Skujienė aiškina, kad sraigės gyvena drėgnose vietose, pavėsiuose, todėl šiemet šalį džiovinanti sausra verčia jas pasislėpti, tūnoti savo kriauklėse. Kad ištvertų dienos karštį, jos tiesiog prisitvirtina pavėsyje, o iš džiūstančių gleivių aplink žiotis sudaro plėvelę tarp žiočių ir substrato, ši apsaugo nuo džiūvimo. Ilgų sausrų metu jos gali pasislėpti žemėje, tuomet žiotys būna uždaromos ne plona plėvele, o kalkingų medžiagų prisotintu dariniu, vadinamu epifragma (tokia būna ir žiemą). G. Skujienė tęsia, kad mažų surenkamų sraigių kiekių nereikėtų sieti su šių moliuskų populiacijos mažėjimu. Anot jos, vynuoginių sraigių populiacija Lietuvoje stabili, o maži jų skaičiai reiškia, kad sraigės tiesiog slepiasi nuo joms nepalankių gamtinių sąlygų.
„Populiacija, galima teigti, yra stabili. Jeigu sraigių rinkėjai jų surenka mažiau, tai dėl to, kad sraigės yra pasislėpusios. Užsidariusios gali užsikasti, pasislėpti ir tuo metu nebūna aktyvios. Po lietaus jos išeina maitintis, o, kai karšta, miega vasaros miegu“, – pasakoja mokslininkė.
Pasak doc. dr. G. Skujienės, vynuoginės sraigės minta sultingais žoliniais augalais. Kaip jau buvo minėta, joms būtinai reikia drėgmės, kalkingo dirvožemio ir pavėsio. Be to, sraigės negyvena užterštose teritorijose.
Dėl šių priežasčių didžiausia tikimybė rasti sraigių yra lapuotynuose, paupiuose, paežerėse. G. Skujienė pasakoja, kad mažiausios sraigių populiacijos randamos Dzūkijoje ir pajūryje – smėlėtose vietovėse, kur sausa. Arba ten, kur labai aktyviai vykdoma žemės ūkio veikla ir naudojama daug herbicidų, pesticidų ar tiesiog trąšų, kur žemė nuolat apdirbama. Mokslininkė primena, kad, norint išsaugoti vynuogines sraiges, būtina laikytis jų rinkimo taisyklių. Ypač dabar, kai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje daugėja karščių, sausrų, mažėja kritulių ir prastėja sraigėms palankios gamtinės sąlygos.