Grybų žinovas dr. Jonas Kasparavičius paaiškino, kad tokie balti dariniai gamtoje yra grybo sukeliamas fenomenas – „ledo plaukai“ ar kitaip vadinami „šalčio ūsai“, o štai pats grybas lietuviškai vadinamas sklaidžiąja vaškaplute.
„Grybas auga nukritusių lapuočių šakelių viduje jas lėtai ardydamas. Tiek dėl jo sukeliamų pažeidimų pakitusi medienos struktūra ir išsiskiriančios medžiagos, tiek jo grybienos išskiriamos medžiagos lemia, kad esant maždaug nulinei oro temperatūrai ir tinkamai šakelės ir oro drėgmei, formuojasi gana stabilios plaukų pavidalo ledo kristalų struktūros“, – pasakoja specialistas.
Jis pridūrė, kad šis reiškinys pasaulyje stebimas tik Šiaurės pusrutulio platumose. Ypač tose, į kurias patenka pietinė Lietuvos pusė. Anot specialisto, tikslus grybo išplitimas pasaulyje nėra nustatytas, bet akivaizdu, kad jis auga visame ar bent jau nemažoje Šiaurės pusrutulio dalyje.
Ledo plaukai išlieka kol stipriai nepakyla aplinkos temperatūra. Mikologas sako, kad nors grybas dažnas, reiškiniui susidaryti reikia tinkamų sąlygų, todėl žmonės jį pastebi ne visada.
Toks reiškinys anksčiau buvo užfiksuotas ir Pagramančio regioniniame parke. Jo specialistai radinį paaiškino taip:
„Šį reiškinį tyrę mokslininkai teigia, kad esant minusinei, nuliui artimai temperatūrai, ant medžių susiformuoja ledo kristalai, kuriuos vėliau grybelis paverčia plonyčiais, vos 0,01 milimetro skersmenį siekiančiais ledo plaukais. Teigiama, kad jie gali išaugti iki 20 cm.“