Gamtininkas Gerardas Paškevičius sako, kad didžiausia tikimybė, jog nuotraukose užfiksuota kūdrinė varlė.

„Norint šimtu procentų nustatyti rūšį, reikėtų pagauti varlytę ir pažiūrėti jos kojyčių pirštukus, bet panašiausia ji yra į kūdrinę varlę. Iš snukučio labai panaši“, – sako jis.

Pašnekovo teigimu, kūdrinės varlės įprastai būna žalios spalvos su taškiukais, bet ši išskirtinė:

„Jos dažnai matomos vandens telkiniuose, turi labai gražų balsą. Kai kuriems žmonėms jis yra įkyrus, bet dabar jau tie balsai aprimę ir varlės praktiškai nebekurkia. Kurkimo galime pasiklausyti pavasarį.“

Geltona varlė

Nors kūdrinės varlės būna žalios, ši yra geltonos spalvos. Gamtininkas tikina, kad tai – tikrai neįprasta ir joms nebūdinga: „Tai turėtų būti genetinė mutacija, panaši į leukizmą ar albinizmą.“

„Kūdrinėms varlėms būtinas vanduo, jos nuo jo nenutolsta, nebent kai ruošiasi žiemoti. Didžioji dalis vis tiek žiemoja tuose pačiuose vandens telkiniuose įsiraususios į dugną“, – pridūrė jis.

Nors gamtoje kitaip atrodantys individai (ypač kai jų spalvos juos labiau išskiria iš gyvenamosios aplinkos) sunkiau išgyvena ir yra labiau pastebimi plėšrūnams, G. Paškevičius sako, kad labai įdomu ir džiugu, kad ši varlė sugebėjo išgyventi iki brandaus amžiaus.

Geltona varlė

„Panašu, kad nuotraukose esanti varlė jau yra pilnai suaugusi ir net pasiekusi lytinę brandą. Labai keista, kad tokia ryški varlė netapo kažkieno grobiu, nes ji neprisitaikiusi prie aplinkos, lengviau tarp vandens augalų užsimaskuoti, kai jos yra žalios.

Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad mūsų šalyje yra 13 rūšių varliagyvių (2 rūšys uodegotųjų varliagyvių ir 11 rūšių beuodegių varliagyvių).

Negiliame stovinčiame vandenyje ir sausumoje gyvena salamandrinių šeimos tritonų genties 2 rūšys: paprastasis tritonas ir skiauterėtasis tritonas ir tikrųjų varlių šeimos 5 rūšys: ežerinė varlė, mažoji kūdrinė varlė, didžioji kūdrinė varlė, pievinė varlė ir smailiasnukė varlė.

Dėl spalvos ežerinė varlė, mažoji kūdrinė varlė, didžioji kūdrinė varlė dar vadinamos žaliosiomis, pievinė varlė ir smailiasnukė varlė – rudosiomis varlėmis. Žaliosios varlės nuo vandens telkinių dažniausiai toli nenuklysta ir kilus pavojui slepiasi vandenyje, rudosios – daugiau sausamėgės, veisiasi vandenyje, bet gyvena sausumoje.

Upių senvagėse, rašoma enciklopedijoje, pasitaiko kūmučių šeimos, kūmučių genties raudonpilvė kūmutė. Gausesnė Lietuvos pietrytinėje dalyje. Dėl savotiško balso ir kunksėjimo kūmutes lengviau aptikti.

Sausose smėlėtose vietose gyvena česnakių šeimos česnakė. Minta naktį, dieną tūno užsikasusi dirvoje. Česnakės yra negausios.

Rupūžių šeimos yra 3 rūšys. Paprastoji rupūžė dažna daugelyje šalies vietovių, nendrinė rupūžė dažnesnė Lietuvos vidurinėje dalyje, žalioji rupūžė – reta. Lietuvos pietiniame pakraštyje aptinkama medvarlinių šeimos europinė medvarlė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją