Savo vestuvėms jau ruošiasi lapės

Lietuvoje žiema. Nežinia, ar visi jos tokios laukė ir tikėjosi, nes daug ką nustebino aštrus šaltis ir žvarbus vėjas. Įprastą žiemą, tarp sniegų ir šaltyje gyvenę nuo lapkričio galo, prieš pusiaužiemį tuo tikrai nesistebėtume. Tačiau ši žiema kitokia, unikali.

Šią savaitę vakarinėje šalies dalyje gniaužia apie 10 °C, rytiniame pakraštyje paryčiais buvo 21 °C. Ryte danguje sidabruojanti mėnulio delčia, šaltis ir dygus vėjas neleidžia abejoti – pagaliau turime tikrą žiemą. Kaip ji pas mus ateina? Visų pirma iškrito visai nedaug sniego. Tikro snygio kol kas nelaukiama. Tokios sąlygos palankios ledo dangai storėti ir vis giliau įšalti dirvai. Kai kuriuose seklesniuose ežeruose ledo storis atvirose vietose pasiekė 15 centimetrų, pavyzdžiui, Žuvinte. Tačiau giliuose, pratakiuose ežeruose jo danga nėra tokia saugi ir patikima.

Kalbėdami apie ledą, dabar galvojame apie paukščius ir žvejus. Visų pirma gulbės, antys, laukiai, ant šviežio ledo palaukę porą dienų ir nesulaukę jo ištirpstant, išskrido. Tikriausiai matėte skraidančias gulbes. Dabar jų galima pamatyti visur. Šniokščiančių sparnais, skubančių ten, kur atviri vandenys ir yra maisto. Jei neišskridusios pavienės gulbės liko ant ledo, pabandykite jas pavilioti batonu ir įsitikinti, ar paukščiai neprišalo, ar jiems skristi netrukdo lūžę sparnai.

Na, o žvejai ant ledo – privaloma kiekvienos žiemos detalė. Kai kas ledo laukia taip nuoširdžiai, kad ant jo išsiruošė tada, kai ežerai bangavo, ledelio pluta dengė tik pakraščius. Dabar žvejams ledas jau paklotas. Tiesa, nežinomoje vietoje neskubėkite į atvirumas, pasiklauskite vietinių – o gal ten yra šaltinių, kylančių iš dugno, gal teka stipri srovė. Ant ledo einant reikia turėti ir smaigus, ir virvę – ne tik žvejybos įrankius

Šeštadienį – pusiaužiemis. Jau dabar galima spėti, kad diena bus giedra ir saulėta. Taigi barsukas versis ant kito šono ir paskelbs, kad žiema truks dar ilgai. Mes slapta tikime, kad barsukas neatspės, kad bus kitaip. Tačiau kol kas juo reikia tikėti. Bent jau iki vasario pradžios.

Tik mums atrodo, kad šaltą žiemą norisi būti prie šilto židinio ar krosnies. Lapės jau keliauja po laukus, ruošiasi savo vestuvėms. Zylės prieš saulutę tilindžiuoja pavasario giesmes. Jos tokios malonios, jų klausytis gera. Tačiau ar lesykla, galinti pakviesti ir pamaitinti žiemojančius paukščius, jau įrengta? Ar lesalo papilta? Skubėkite – sparnuočiai tiki jūsų gerumu.