Žydrūnės namuose gandriukas, kuriam buvo duotas Cypliaus vardas, jau gyvena daugiau kaip mėnesį ir per šį laiką gerokai sustiprėjo bei išaugo.
„Birželio 8 d. vakare draugas paskambino, kad mūsų sodyboje gandrai, kurie 2 metus čia turi lizdą, išperėjo jauniklius, bet 1 gandriuką surijo, o kitą – išmetė. Ir tikrai dar yra lizde kiti gandriukai. O išmestasis gyvas! Sutarėme, kad atveš į Vilnių. O kol laukiau mažutėlio, apskambinau prieglaudas, veterinarijos klinikas ir žmones, kurie galėjo padėti. Susitarėme su gyvūnų prieglauda, kad mes jį prižiūrėsime ir paauginsime, vis pasitarsime, nes reikės jam daug dėmesio. O kadangi gyvename už miesto, tai tikrai sąlygos yra. Na ir prasidėjo mūsų dienos kartu“, – pasakoja Žydrūnė Šidlauskė.
Ji sako, kad iš pradžių viskas buvo gerai, tik reikėjo išsiaiškinti, kaip gandriuką maitinti ir kur laikyti.
„Pastebėjome, kad jam patinka vištų širdelės. Buvo gerai, atsigavo, ėmė kleketuoti, bet po savaitės nebegalėjo pakelti galvos. Atrodė, lyg paralyžiuotas. Vežėme pas veterinarijos gydytoją, o aš jau daug kartų apverkiau Cyplį, nes maniau, kad neišgyvens. Bet pasirodo, viskas gerai. Gandro galva augo su kaklu greičiau, todėl kūnelis nebegalėjo išlaikyti. Veterinaro išvada: gandras sveikas, bet reikia daugiau maitinti. Buvo ką veikti, nes lesti labai mažai norėdavo, vos įsiūlydavome. Bet įvyko proveržis, kai mano pažįstama, kurios mama taip pat anksčiau augino gandrą, pasiūlė pabandyti maisto šuniukams. Ir tai suveikė! Cypliui toks skanus šis maistas, net drebėdamas ir cypdamas jį lesa“, – pasakojo moteris toliau.
Taip maitinamas gandriukas sustiprėjo, atsigavo ir pakėlė galvą. Nuo šio momento paukščio augimas gerokai paspartėjo, sako Ž. Šidlauskė.
„Jam pradėjo patikti strimėlės, vištų kaklai ir širdys, ir visos kitos mėsytės. Dabar ir musę jau pats pasigauna. O maitinti net naktimis lyg prie kūdikio keldavausi – kas 2 val. Būdavo pacypsi ir jau keliuosi žiūrėti, kas jam yra. Mums taip pat rūpėjo, kiek lizde dar liko gandriukų ir ar juos augins gandrai. Bet, deja, atvykę į sodybą po kažkiek laiko, radome išmestus kitus 2 vaikučius. Jie buvo daug didesni ir tvirtesni. Gaila. Gandrai taip pasielgė, nes nebuvo galimybės juos išlaikyti.
Lietuvoje buvo didelė sausra ir neturėjo kuo maitinti vaikus. Na, mes labai liūdėjome ir pykome, bet suprantame, kad gamta turi savo reikalus ir tvarką“, – prisimena pašnekovė.
Anot jos, šiandien Cyplys stiprus, jau smarkiai plevenantis sparnais gandras. Taip pat gali trumpai pastovėti ir eiti, moka garsiai ir ilgai kleketuoti.
„Dabar toks metas, kai jau baigia išdygti visos plunksnos ir tikimės, kad jis jau greitai skraidys. Tikiuos, kad priims Cyplį kiti gandrai į savo būrį“, – vylėsi Ž. Šidlauskė.
Lietuvoje labai dažna rūšis ir jų populiacija yra tikrai didelė – priskaičiuojama apie 20 tūkstančių perinčių porų (2016 m. duomenys), ir pagal tankumą bene vienintelė tokia visoje Europoje. Pavyzdžiui, pagal paskelbtas 1994–2010 m. baltųjų gandrų populiacijos studijas, Lietuva sudaro tik 1,1 proc. jų gyvenamos teritorijos, bet joje peri apie 8,4 proc. pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos.[2] Baltieji gandrai aptinkami visoje šalies teritorijoje, bet gausiausiai – Suvalkijoje bei Lietuvos pamaryje.
Baltasis gandras išrinktas 2023 metų paukštis
Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, LOD metinio susirinkimo dalyvių sprendimu 2023 „metų paukščiu“ pasirinko baltąjį gandrą (Ciconia ciconia). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Dažniausiai metu paukščiu pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau gali būti ir paplitę paukščiai, kurių būklė nėra žinoma, o bendri pastebėjimai rodo, jog rūšis nyksta. Tuo tikslu, įprastai, organizuojama rūšies populiacijos inventorizacija šalies mastu, kam didelis dėmesys numatomas ir 2023 metais. Be to, akcijos metu visuomenė bei atsakingos institucijos supažindinami su „Metų paukščio“ biologijos ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis bei siūlymais dėl apsaugos gerinimo.