Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse numatytos sankcijos tiek už Verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus, tiek už mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimus yra neefektyvios, duoda neigiamą arba priešingą atgrasymui efektą, neužtikrina administracinės nuobaudos tikslų. Įstatymo projektu siekiame tai pakeisti, rašoma pranešime spaudai.
„Neseniai dėl brakonieriavimo įkliuvo žvejai verslininkai, pas kuriuos buvo rasta daugiau žvejybos įrankių nei išduota leidime. Padaryta žala gamtai gali siekti daugiau nei 50 tūkst. eurų. Žala didelė, o tuo tarpu bauda tiesiog juokinga – nuo 160 iki 350 eurų. Akivaizdu, kad turime tai keisti,“ – pranešime spaudai teigia projekto iniciatorė, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Siūloma ne tik didinti baudas brakonieriams ir žvejams verslininkams, bet ir plėsti administracinių nusižengimų, kuriuos padarius bus privalomai taikoma nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas, sąrašą. Tokiu būdu aplinkosaugininkai dažniau galės konfiskuoti ne tik tinklus, bet ir valtis ar laivus.
Projektas buvo rengiamas bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamentu ir žvejais mėgėjais. Pasak projekto autorės, aplinkosaugininkai nurodė, kad kova su brakonieriais pareikalauja daug pastangų, laiko ir kitų resursų, tačiau dažnu atveju baudos, kurias specialistai skiria brakonieriams, yra neproporcingai mažos ir neatgraso nuo pažeidimų darymo ateityje, akcentuojama pranešime.
Teigiama, kad pavyzdžiui, sodybose, kurios yra prie valstybinių vandens telkinių, aptikti draudžiamus žvejybos įrankius tampa įprasta. Bauda – nuo 60 Eur, o surašius administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dažnai tesudaro 30 eurų.
„Tokio pobūdžio pažeidimams nustatyti skiriama daug laiko sąnaudų, kaštų, tyrimo ir duomenų rinkimo įdirbio. 30 eurų bauda nėra proporcinga nei siekiamam tikslui, nei pažeidimo pobūdžiui ar mastui, nei aplinkos apsaugos pareigūnų įdirbiui. Negana to, tokia bauda taikoma tiek tais atvejais, kuomet neteisėtai pastatytas dviejų metrų tinklas, tiek tais, kai ežeras ar upė apraizgyta kelių šimtų metrų tinklu,“ – teigia A. Gedvilienė.
Seimo narė teigia, kad įstatymo projektu taip pat siekiama, jog taikomos baudos atitiktų ir protingumo kriterijų. Pavyzdžiui, norima, jog už nelegalių įrankių laikymą bauda nebūtų mažesnė nei už nelegalių įrankių įsigijimą. Atitinkamai, už įrankių pardavimą nebūtų taikoma mažesnė bauda nei už jų laikymą.
„Dažniausiai įrankiai įsigyjami ne laikymui, o eksploatavimui su tikslu sugauti žuvis. Įrankių įsigijimo ir laikymo užkardymas tokių įrankių įsigijimo ir laikymo, būtų prevencinė ir efektyvesnė priemonė žalos aplinkai atsiradimui, nelaukiant, kol ji kils,“ – sako A. Gedvilienė.
Baudos didinamos ne tik užsiimantiems versline žvejyba, tačiau ir mėgėjams žvejams
Minimali bauda už mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą grėstų nuo 30 iki 90 eurų (dabar įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 60 eurų). Siūloma, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant du ir daugiau kartų viršytą mėgėjų žvejybos įrankių limitą, užsitrauktų baudą nuo 200 iki 500 eurų, taip pat būtų numatytas privalom įrankių konfiskavimas (dabar tokios nuostatos nėra).
Siūloma, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, užtrauktų baudą nuo 600 iki 1 500 eurų, taip pat būtų numatytas privalomas įrankių konfiskavimas (dabar nuo 100 iki 300 eurų). Tuo tarpu pakartotinai padarytas atitinkamas pažeidimas užtrauktų baudą nuo 1 500 iki 2 500 eurų. Projekte taip pat numatomas privalomas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Šiuo metu pakartotinumas griežtesnės baudos neužtraukia.
Pranešime spaudai pažymima, kad mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ir iš jų pagamintų produktų prekyba ar įsigijimas užtrauktų baudą nuo 180 iki 580 eurų (dabar nuo 90 iki 290 eurų).
Tuo tarpu neteisėtas žvejybos įrankių, kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, laikymas užtrauktų baudą nuo 300 iki 1200 eurų. Būtų privalomas ir nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas (dabar nuo 60 iki 200 eurų).
Pakartotinį limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo 550 iki 1000 eurų. Privalomas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Šiuo metu pakartotinumas griežtesnės baudos neužtraukia.
Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, kai žvejojamos lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai ir kiršliai užtraukia baudą nuo vieno 1 500 šimtų iki 2 000 eurų. Pakartotinis nusižengimas nuo 2000 iki 2500 eurų. Privalomas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Iki šiol tokia žvejyba nebuvo išskirta.
Už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą siūloma bausti nuo 200 iki 700 eurų bauda (dabar nuo 20 iki 70 eurų). Panaikinti galimybę taikyti įspėjimą. Už pakartotinį nusižengimo padarymą būtų numatytas privalomas įrankių ir priemonių konfiskavimas.
Už šiurkštų Tvarkos pažeidimą baudos siektų nuo 1700 iki 3500 eurų (dabar nuo 170 iki 350 eurų). Numatytas privalomas įrankių bei priemonių konfiskavimas.
Verslinės žvejybos jūrų vandenyse tvarkos pažeidimas užsitrauktų 600 – 3000 eurų baudą (dabar 60 – 300 eurų). Už pakartotinį nusižengimo padarymą projekte numatytas privalomas įrankių ir priemonių konfiskavimas.
Tuo metu specialiosios žvejybos tvarkos pažeidimai užsitrauktų baudą nuo 300 iki 1400 eurų (šiandien taikoma 30 – 140 eurų bauda). Už šį pažeidimą būtų galimas įrankių ir priemonių konfiskavimas, o už pakartotinai atliktą pažeidimą įrankių ir priemonių konfiskavimas būtų privalomas.
Nuo 900 iki 2300 eurų bauda (dabar 90 – 230 eurų) grėstų už specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus, padarytus naudojant leidime nenurodytus žvejybos įrankius ar būdus, nenurodytose vietose, nenurodytu laiku, gaudant nenurodytas rūšis, viršijus leidime nurodytą žvejybos įrankių ar žuvų sugavimo kiekį, nenurodant arba neteisingai nurodant žvejybos vietą, įrankius, sugautų žuvų rūšis ar kiekį. Už šiuos pažeidimus siūloma numatyti privaloma įrankių ir priemonių konfiskavimą.