Joniškės ir Bernotiškės kolektyvinių sodų (Tauragės r.) gyventojai nebežino ko griebtis, kad sutramdytų šernus. Naktimis apsilankantys žvėrys niokojo daržoves, išknisa pievas. Apsiginti nuo žvėrių nepadeda nei tvoros, nei baidyklės, rašo lrytas.lt.
Vos keli kilometrai nuo Tauragės miesto esančius Joniškės ir Bernotiškės kolektyvinius sodus bei aplinkinių gyventojų sodybas šernai niokoja nuo pavasario, kai kelias Ryga - Kaliningradas iš abiejų pusių buvo aptvertas apsauginėmis tvoromis.
Šios tvoros šernams užtvėrė pagrindinius jų migracijos takus, todėl jie ėmė ganytis gyventojų sodybose.
Kita priežastis, kodėl žvėrys ėmė siaubti žmonių išpuoselėtus žemės sklypus: padidėjo šernų populiacija.
„Kai iš miško pasileido šernai, netekau derliaus, o dabar jie knisa nupjautą veją. Kaimynas sklypą aptvėrė tvora, bet ir ten toks pat baisus vaizdas kaip ir mano kieme. Į sklypus, kuriuose žolė nenupjauta, šernai neina.
Jeigu būtų leidžiama, šautuvus turintys vietiniai gyventojai šernus iššaudytų tiesiog savo kiemuose“, - pasakojo Bernotiškės soduose gyvenanti moteris.
Kolektyvinių sodų gyventojams medžiotojai neskuba padėti. Jie vadovaujasi Medžioklės taisyklėmis, kuriose pažymėta, kad neprivaloma atlyginti šernų padarytos žalos, jeigu pasėliai nėra apsaugoti nuo medžiojamų gyvūnų - neaptverti tvora.„Medžiotojai pažadėjo mažinti šernų skaičių, kai nuo lapkričio mėnesio prasidės medžioklės sezonas su varovais“, - patikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros vedėjas Romas Jurgelionis.