Dešimties kilometrų ilgio ir penkių pločio Čarskie Peski (rus.Чарские пески) dykuma – unikali Sibiro vieta. Įsispraudusi tarp snieguotų viršukalnių, ši smėlio juosta yra populiarus keliautojų tikslas. Nors ne visi pajėgia atlaikyti varginančią kelionę pėsčiomis Sibiro taiga, kur kelią pastoja sraunios upės, klampios pelkės ir uodų „debesys“, bet ištvermingiausi apdovanojami unikaliais reginiais.
Niekur kitur Sibire nerastumėte tokios vietos. Atrodo, kad dykuma ten atsirado per Gamtos klaidą, tarsi būtų miražas, bet tai kuo tikriausias muziejus po atviru dangumi.
Dykumą dažnai užkloja sniegas, bet įspūdingiausi vaizdai vasarą, kuomet aplinkiniai kalnai balti, o smėlynai žėri ryškiai oranžine spalva. Kartais tarp kopų (kurios gali siekti 15 – 30 m aukštį) galima aptikti ir mažų oazių. Čia nekeliauja kupranugarių karavanai, nors dažnai galima pamatyti elnių kaimenes. Vaikščioti kopomis nelengva, bet verta. Skirtingai nei lietuviškos Kuršių nerijos kopos, šios - nesaugomos. Stiprūs vėjai jas nuolat išardo ir vėl supila iš naujo.
Čarskie Peski dykuma susiformavo prieš maždaug 100 – 55 tūkst., metų, kuomet Žemėje buvo Muruktino (arba Zyriano) ledynmetis. Dykuma kadaise buvo vienos upės žiotimis. Upė išnyko atėjus paskutiniam ledynmečiui (prieš 20 tūkst. metų), bet delta liko, išdžiuvo ir ilgai veikiama vėjo ir saulės jėgų virto dykuma.