Buvo nustebinti
Sigitas pasakoja, kad gyvūną pamatė, kai nusprendė aptvarkyti tvenkinio krantus.
„Aplink tvenkinį buvo visokių šapų, sausos žolės, mes tvarkėmės su grėbliukais ir radom jį. Patyrinėjom. Mūsų akimis atrodė gana baisiai. Mes pirmą kartą kažką tokio matėme“, – įspūdžiais dalinasi vyras.
Jo teigimu, geriau patyrinėjus tvenkinio krantus, tokių padarėlių jie aptiko ir daugiau. Kai kurie jų buvo dar maži.
„Kai pajudinom žolę palei ežero kraštą, jų ten pamatėm nemažai. Jie buvo vandenyje, pačioj pakrantėj. Po žiemos vanduo tvenkinyje dar yra sukilęs iki maksimumo, kadangi gyvename ant kalno ir yra iš to tvenkinio išbėgimas į Nemuną, tas tvenkinukas yra pilnas. Pakraščiuose buvo padžiūvusių žolių ir mes norėjom šapus iš vandens su grėbliais ištraukti, traukėm, žiūrim - kažkas spurda“, – pasakoja jis.
Vėliau tokių padarėlių plaukiojant pastebėjo ir jų sūnus, kuriam radinys taip pat pasirodė labai keistas. Dabar ir maudytis tvenkinyje nebejauku, gal tritonai įkąs?
Saugoma rūšis
G. Paškevičius pamatęs gyvio nuotraukas nesuabejojo - tai skiauterėtasis tritonas (lot. Triturus cristatus).
„Tritonai – tai uodeguotieji varliagyviai savo išvaizda primenantys driežus. Skiauterėtasis tritonas yra didžiausia tritonų rūšis - suaugėliai gali siekti 16–17 cm ilgį! Ši rūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą“, - tikina jis ir priduria, kad jie tikrai nesikandžioja.
Herpetologo teigimu, skiauterėtųjų tritonų oda yra karpuota, ant pilvo matosi nesimetriškos dėmės. Pagal šias dėmes juos lengva atskirti nuo paprastųjų tritonų, kurių pilvinės dėmės simetriškos.
Anot jo, įprastai skiauterėtojo tritono vandens buveinės plotas siekia 25 – 1500 kvadratinių metrų. Didesniuose vandens telkiniuose jie negyvena, nes ten jiems yra per didelė konkurencija dėl ėdesio, taip pat didesnių tvenkinių vanduo dėl didesnio ploto lėčiau įšyla ir yra vėsesnis, todėl šiems varliagyviams sunkiau veistis.
Specialisto teigimu, skiauterėtųjų tritonų paplitimo tyrimai rodo jų prieraišumą vandens telkinio dugnui, padengtam smėliu arba moliu, o ne dumblu ar durpėmis.
Herpetologas sako, kad šio tritono mitybos racioną sudaro įvairūs smulkūs bestuburiai: dėlės, lervos, smulkūs moliuskai ir įkritę į vandenį vabzdžiai.
Lietuvos raudonosios knygos duomenimis, skiauterėtųjų tritonų aptinkama visuose Lietuvos regionuose, išskyrus Kuršių neriją, o daugiausiai žinomų radaviečių yra Pietų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje.
Mūsų šalyje šių varliagyvių populiacijos yra negausios, o apie bendrą skiauterėtojo tritono populiacijos dydį Lietuvoje vis dar trūksta duomenų.