Šilutiškiai skundžiasi kasmet
Kad mieste gyvenančios varnos piktina šilutiškius – jokia naujiena. Nėra nė vieno pavasario, kad šilutiškių skundų nesulauktų seniūnija ir vietos laikraščiai.
Miestelėnus piktina ne tik anksti rytais karkti pradedantis šių paukščių „choras“, bet ir jų išmatomis nutaškyti takai, suoliukai, balkonai.
„Tas rytinis jų karkimas varo iš proto. Negi gali taip būti, kad miesto centre įsikūrę žmonės turi nervintis dėl tokių nemalonių paukščių. Lyg ne mes, bet jie čia būtų tikrieji šeimininkai“, – šiemet jau vasario pradžioje piktinosi į redakciją užėjusi Birutė. Moteris gyvena Laisvės alėjoje ir tikino, kad varnų ir kovų karkimas bei dergimas jai labai nemalonūs.
Skambučių dėl šių paukščių karaliavimo mieste kasmet sulaukia ir seniūnija. Šilutės seniūnijos specialistas Algirdas Ivanauskas praėjusią savaitę sakė, jog ir šiemet jau yra sukaupta nemenka krūvelė prašymų naikinti mieste varnas. „Kiekvienam pavasariui artėjant jų sulaukiame iš visų miesto kvartalų“, – sakė jis.
Bokšteliu pakelti iki medžių lajos darbininkai kabliais užkabina lizdą ir įsitraukia jį į kabiną.
Darbų kaina – apie 2000 eurų
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus dar prieš kelis metus sakė manantis, kad problemos nebeliks, kai mieste bus pastatyti požeminiai atliekų konteineriai. Šiandien jo pavaduotojas Algirdas Ivanauskas tikina, kad taip ir nutiko. Anot jo, gerokai šių paukščių veisimąsi apkarpė ir Rumšų sąvartyno panaikinimas, nes jiems smarkiai sumažėjo maitinimosi vietų. „Ir prie seniūnijos anksčiau varnų buvo daug daugiau, uždarius sąvartyną jų nebeliko“, – pasakojo A. Ivanauskas.
Šilutėje kovų ir varnų lizdų ardymas prasidėjo praėjusią savaitę ir nusitęsė į šią. Iš viso išardyta apie 100 lizdų, kurie buvo sukrauti V. Kudirkos, Cintjoniškių, Parko, Tilžės, Lietuvininkų, Geležinkelio, Rusnės gatvėse, Jaunimo ir Laisvės alėjų medžiuose.
Šiuos darbus vykdę UAB „Šilutės komunalininkas“ vyrai sakė, kad per dieną taip „apvaloma“ iki 10-ies medžių, kiekviename būna nuo kelių iki keliolikos lizdų. Vyrai dirbo nebodami prasto oro, nes ir laikas, iki kurio galima naikinti paukščių lizdus – kovo 1-oji – buvo jau čia pat. Bėda ta, kad ne prie visų medžių lengva privažiuoti su technika, bet darbininkai sukosi kaip išmanydami.
Pasak A. Ivanausko, visgi tas darbas duoda tik menką naudą, nes sparnuočiai dar spėja sukrauti naujus lizdus. Nauda būtų didesnė, jei naikinti lizdus būtų leidžiama bent iki kovo vidurio.
Šio, kaip ir kitų pavasarių lizdų naikinimas Šilutėje mokesčių mokėtojams atsiėjo apie 2000 eurų.
Išsiskiria aukštu intelekto koeficientu
Beje, kovo 4-oji nuo seno žinoma kaip Kovarnių (Kovų) diena. Manoma, kad Lietuvoje kovai pasirodo apie šią datą, dalis jų čia būna pasilikę žiemoti, o kiti grįžta iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Nyderlandų.
Dažniausiai žmonės šio paukščio nepažįsta ir juos pamatę tiesiog vadina varnomis. Jie panašūs į varnas ir priskiriami varninių paukščių šeimai, kuri turi 24 gentis ir 123 rūšis, viena rūšis yra išnykusi, o 26 nykstančios.
Specialistai teigia, kad varniniai paukščiai pasižymi aukščiausiu intelekto koeficientu, neskaitant primatų, jie nusileidžia tik delfinams ir drambliams. Be to, lyginant pagal kūno dydžio santykį su kitais paukščiais, varniniai turi didžiausias smegenis. Jie sugeba pasinaudoti „įrankiais“, kad pasiektų tikslą, dalis turi puikią atmintį. Tokios savybės apie varninius paukščius nustatytos atlikus tyrimus.
Lietuvoje gyvena devynios varninių šeimos rūšys: sibirinis ir eurazinis kėkštas, pilkoji ir juodoji varna, eurazinė kuosa, paprastoji šarka, kranklys, paprastoji riešutinė, kovas. Iš tokio nemažo pulko paukščių diena paskirta tik kovams. Atpažinti šiuos paukščius sunkoka, nes jie beveik vienodi.
Po Kembridžo universitete atliktų tyrimų profesorius Bird teigia, kad visi varninių šeimos nariai suvokia gravitacijos koncepciją, kas yra sąmoningiau net ir už šimpanzių galimybes, o tai reikštų kad jie turi tiek pat proto kaip ir beždžionės. Kovai turi gerą atmintį, taip kad jeigu vienais metais nulesė jūsų vyšnias, tai tas pats būrys sugrįš ir kitais metais pasimėgauti prisirpusiomis uogomis.
O gamtininkai ragina nepykti ant šių paukščių ir būti pakantesniais jų keliamam triukšmui, nes gyventi šalia žmonių jiems yra gyvybiškai svarbu.