Įspūdinga gamta ir architektūra Merkinę pavertė vienu gražiausių Dzūkijos kampelių. Miestelis gali didžiuotis ir savo turtinga istorija nuo viduramžių iki dabartinių laikų.
Nuo Merkinės piliakalnio ir maždaug už kilometro nuo jo esančio 26 metrų aukščio apžvalgos bokšto atsiveria unikalus gamtos kūrinys, pranokstantis bet kurio dailininko teptuką – Nemuno ir upių santaka, nepakartojami upių vingiai, žali miškų kilimai, miestelio dalis su bažnyčia, namų kepurėmis.
Nuo bokšto viršaus matyti Pastraujo sala – didžiausia visame Dzūkijos nacionaliniame parke, užimanti beveik 12 hektarų.
Lankytojų dėmesį traukia ir XVII amžiaus architektūros paminklas - Merkinės Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, vienintelė išlikusi iš keturių miestelio bažnyčių. Šie dailės kūriniais turtingi gotikiniai maldos namai, po rekonstrukcijos įgavę baroko bruožų – patys seniausi Pietų Lietuvoje.
Merkinės krašte buvo ypač aktyviai priešinamasi sovietams, o 1945 metų gruodžio 15 dieną šiame miestelyje įvykęs mūšis tapo viena didžiausių partizanų operacijų per visą rezistencijos laikotarpį – laisvės kovotojai, vadovaujami Adolfo Ramanausko-Vanago, užėmė milicijos, pašto, kitus okupacinės valdžios pastatus.
Merkinėje yra didžiausias Lietuvoje miško broliams skirtas memorialas, pradėtas kurti Sąjūdžio laikais. Kalnelyje šiuo metu stovi maždaug 200 kryžių, įamžintas A. Ramanausko-Vanago, Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, kitų garsių vadų, eilinių partizanų atminimas.
Įspūdingų architektūros formų Merkinės krašto muziejuje demonstruojami senoviniai eksponatai, yra išlikęs rotušės bokšto rūsys.
Autentiški XVI amžiaus Merkinės miesto stulpai, namas, kuriame 1648 metais mirė Lietuvos ir Lenkijos valstybės karalius Vladislovas Vaza, XVII-XIX amžiuje stovėjusios Merkinės Jėzuitų bažnyčios vieta, kurioje dabar yra iškilęs koplytstulpis, paminklas šiame krašte gimusiam rašytojui Vincui-Krėvei-Mickevičiui, Merkinės žydų senosios kapinės, Holokausto aukų kapai – tik dalis istorinių objektų, kuriuos verta pamatyti.
Merkinės vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėtas 1359 metais. Svarbių kelių sankryžoje įsikūręs miestas su pilimi viduramžiais buvo viena stipriausių Lietuvos tvirtovių. Laikui bėgant, pilis prarado savo strateginę reikšmę, bet Merkinė ėmė klestėti, kai jai 1569 metais Žygimantas Augustas patvirtino Magdeburgo teises.
XVIII amžiaus ir vėlesni karai, okupacijos nualino Merkinę, bet iki šiol joje išliko daug svarbių istorinių objektų, architektūros paminklų, o pokario metu jos apylinkėse veikė didžiulio masto pasipriešinimas sovietinei santvarkai.