Kaip sakė ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, Lietuvoje vilkų populiacija stebima nuo 1934 metų. Minėtieji tyrimai ir šiemet miškininkų atlikta vilkų apskaita rodo, kad šių gyvūnų populiacija šalyje didėja. Šių metų kovą Lietuvoje jų buvo ne mažiau kaip 270.
Daugiausia vilkų užregistruota nuolat jų gausa pasižyminčiuose Švenčionių (34) ir Varėnos (27) rajonuose, po dešimt ir daugiau – Jurbarko, Kretingos, Šakių, Šiaulių, Tauragės ir Trakų rajonuose. Padaugėjo atvejų, kai šie gyvūnai gyvena didesnėmis grupėmis. Vilkų visai neužregistruota Ignalinos, Kėdainių, Prienų, Skuodo ir Zarasų rajonuose.
Mokslininkams apibendrinus tyrimo metu surinktą medžiagą, pasak ministerijos, paaiškėjo, kad vilkų medžioklė dabar pernelyg ribojama. Kadangi šių gyvūnų gausėja, jie padaro ir daugiau žalos gyvulių augintojams. Pernai tai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją.
Anot valdininkų, stabilizuoti optimalų vilkų populiacijos dydį, kaip rekomenduoja mokslininkai, padėtų didesnės sumedžiojimo kvotos ir ilgesni medžioklės terminai. Siūloma per būsimąjį medžioklės sezoną kvotą padidinti iki 50–60 vilkų. Tuose rajonuose, kur jie vasarą ir rudenį padaro daugiausia žalos gyvulių augintojams, mokslininkai pataria šių gyvūnų populiaciją reguliuoti ir ne medžioklės sezono metu – 2011 m. leisti iki sezono pradžios sumedžioti 10 vilkų. Šios priemonės taikytinos tol, kol nusistovės Lietuvai optimalus populiacijos dydis – apie 200 vilkų.
Genetiniai 20 vilkų imties tyrimai parodė, kad mūsų šalyje aptinkami keturių haplotipų (haplotipas – nedalomas genetinės medžiagos darinys, perduodamas palikuonims) vilkai. Plačiausiai paplitę trys iš šių haplotipų yra būdingi grynakraujams vilkams. Šiaurės, Vidurio ir Rytų Lietuvoje tarp vilkų yra paplitę ir du šuns haplotipai, priskiriami dratharų (medžioklinių šunų) veislei. Šie šunų haplotipai nustatyti 8 vilkams iš tirtų 20. Mokslininkai siūlo gerokai sumažinti šuns kraujo turinčių vilkų skaičių didinant sumedžiojimo kvotas tuose rajonuose, kur tokie vilkai yra paplitę.
„Žalieji“: vilkų medžioklė naudinga tik medžiotojams
Tuo metu Gamtos apsaugos asociacijos "Baltijos vilkas" pirmininkas pavaduotojas Andrejus Gaidamavičius įsitikinęs, kad vilkų medžioklė naudinga tik medžiotojams. Anot jo, tai nesprendžia vilkų populiacijos problemos.
A.Gaidamavičius BNS sakė, kad jų tyrimai parodė, jog dalis vilkų turi šuns genų, o būtent tai ir yra neatsakingos medžioklės pasekmė.
"Medžioklė suardo natūralius barjerus kryžmintis vilkams ir šunimis. Kai vilkų šeima išardoma dėl medžioklės, patelės sutikusios miške su šunimi užuot puolusios, kryžminasi. Tokiu būdu dėl medžioklės mišrūnų atsiras dar daugiau. Tik natūralios atrankos būdu vilkų veislė gali išsigryninti", - tvirtino A.Gaidamavičius.
Pavyzdžiu jis rodė Lenkiją, kur jau 12 metų draudžiama vilkų medžioklė ir jokių mišrūnų nėra.
Anot "Baltijos vilko" atstovo, naminius gyvulius nuo plėšrūnų geriausiai apsaugotų Tatrų aviganiai. Tokie šunys jau atvežti keturiems ūkininkams.