Siūloma uždrausti Lietuvoje pamėgtą žvejybos būdą

Vienas iš pamėgtų žvejybos būdų yra velkiavimas. Žvejai žino, kad tai – paprasčiausias plaukimas valtimi, per bortą persvėrus užmestas meškeres. Tačiau kai kurie žvejai sako, kad velkiavimas daro didesnę įtaką plėšriųjų žuvų ištekliams nei kiti mėgėjiškos žvejybos būdai ir siūlo jį uždrausti. GRYNAS.lt aiškinasi, kiek žuvų išteklius gali veikti velkiavimas ir ar tikrai būtinas jo uždraudimas.

Galioja tos pačios taisyklės

Velkiavimas – tai žvejybos būdas, kai plaukiant valtimi masalas yra tempiamas iš paskos: per valties bortą į vandenį persveriamos meškerės ir plaukiant laukiama laimikio. Velkiaujant gaudomos tik plėšrios žuvys: lydekos, starkiai, šamai, ešeriai. Rečiau – salačiai, šapalai, lašišos, margieji upėtakiai. Velkiauti galima tiek ežere, mariose ar jūroje, netgi ir didesnėje upėje.

Velkiavimą, kaip ir kitus mėgėjiškos žvejybos būdus, reglamentuoja Mėgėjiškos žvejybos taisyklės. Be to, kaip informuoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, renkantis žvejybą velkiaujant reikia įsiminti, jog vienu metu valtyje galima turėti 2 užmestas meškeres.

Velkiavimas garantuoja laimikį

Tačiau kai kurie žvejai mėgėjai piktinasi žvejyba velkiaujant. Anot jų, toks būdas kur kas produktyvesnis nei įprastas spiningavimas ir daro didesnę įtaką plėšriųjų žuvų populiacijoms.

„Žvejyba velkiaujant labai mažina plėšriųjų žuvų populiaciją ežeruose. Taip žvejoja tik tinginiai, kurie plaukdami valtimi užsimeta kelis spiningus, atremia į valties sienelę ir plaukia per ežerą, laukdami, kada užkibs. Tikri žvejai visą dieną mosuoja spiningu. Tai yra sportinė žvejyba, kuri aplinkai žalos nedaro. O velkiautojai, kaip žinia, labai retai taiko „pagavai-paleisk“ principą. Jie naudoja daug meškerių ir jiems svarbiausia sugauti daug žuvų“, – mano GRYNAS.lt kalbintas žvejys mėgėjas Tomas.

Tomas tęsia, kad, jo nuomone, sportinės žvejybos mėgėjai sumoka už žuvį, kurią išgaudo velkiautojai: „Toks žvejybos būdas stipriai sumažina plėšrūnių mūsų ežeruose. Juk mokslininkai nustatė, kad jų ir taip stipriai sumažėję. Dėl to kasmet reikia įžuvinti ežerus, o tai kainuoja. Įžuvinimas vyksta iš visų žvejų surinktų pinigų. Kodėl sportinės žūklės entuziastai turi mokėti už tinginius, kurie išgaudo vertingas žuvis?“

Siūlo velkiavimą drausti

Žvejas mėgėjas Tomas mano, kad žvejyba velkiaujant daro didelę žalą plėšriųjų žuvų populiacijoms, todėl siūlo šį žvejybos būdą drausti.

„Kaip žinia, plėšriosios žuvys yra labai vertingos. Be jų nukenčia ežero ekosistema. Kaip tik todėl manau, kad Aplinkos ministerija turėtų priimti sprendimą uždrausti žvejybą velkiaujant. Tikrai yra daug alternatyvų, kaip galima žvejoti aplinkai nedarant žalos“, – piktinasi pašnekovas.

Tačiau GRYNAS.lt kalbintas ilgametis velkiavimo entuziastas, velkiautojų klubo „Prieš vėją“ vadovas Erikas Neviera sako, kad šį būdą renkasi ne dėl pranašumo ar garanto pagauti žuvį. Anot jo, tai pats įdomiausias žvejybos būdas. Dėl šios priežasties velkiavimą renkasi nemažai žvejų mėgėjų, o dalis jų priklauso ir klubui „Prieš vėją“. Klubo „Facebook“ puslapyje žvejai dalijasi nuotraukomis ir istorijomis apie jų žvejybą velkiaujant.

Užtektų ir ribojimo

Anksčiau minėtas žvejys Tomas nėra vienintelis žvejas entuziastas, kuris siūlo drausti žvejybą velkiaujant. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos spiningautojų lygos prezidentas Janas Prialgauskas. Jis velkiavimą palygina su žvejyba tinklais: abiem būdais išgaudoma daug plėšrios žuvies ir ji nėra paleidžiama į laisvę.

„Mano asmenine nuomone, gal reikėtų drausti, nes išgaudo pačias didžiausias žuvis. Jei jie gaudytų ir paleistų, tai nebūtų jokių problemų. Pats principas velkiavimo tikrai yra svarstytinas. Ten panašai kaip su tinklais: išgaudoma daug ir didelės žuvies. Paprasčiausiai, reikia paleisti tą žuvį, kurią pagauni, ir tada visi būdai geri“, – tvirtina J. Prialgauskas.

Tačiau Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos pirmininkas Saulius Mikalauskas sako, kad tokių drastiškų priemonių imtis kol kas nereikėtų. Pasak jo, pakaktų tik šiek tiek riboti žvejybą velkiaujant.

„Tai žūklės būdas, kaip ir visi kiti, tiesiog jis kai kurių žuvų žūklei yra efektyvesnis. Plūdinė, pavyzdžiui, gal kitų žuvų žūklei efektyvesnė, dugninė karpio žūklei. Draudimas būtų per daug drastiška priemonė. Aišku, jį reikia riboti, galbūt ne visur leisti šiuo būdu žvejoti“, – sako S. Mikalauskas.

Žuvų plėšrūnių ištekliai tikrai mažėja

Apie velkiavimo draudimą Aplinkos ministerija kol kas nesvarsto, tačiau neatmeta galimybės, kad šį žvejybos būdą gali tekti riboti. Kaip GRYNAS.lt sakė Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas V. Graičiūnas, plėšriųjų žuvų ištekliai Lietuvoje nėra pačios geriausios būklės.

„Plėšriųjų žuvų gausumas yra problema ir jų reikia, trūksta visuose vandens telkiniuose. <...> Kaip tas plėšriąsias žuvis apsaugoti: dabar jau sumažintas ir galimas sugavimo kiekis. Buvo leidžiama sugauti po 5 lydekas ar sterkus, sakykim, dabar jau leidžiama 3. <...> Ar riboti velkiavimą yra klausimas. Galima nebent nustatyti kažkokius ežerus, kur visos lydekos turi būti paleidžiamos“, – komentuoja V. Graičiūnas.

Aplinkos ministerijos ekspertas pažymi, kad kur kas tikslingiau būtų riboti žvejybą skrituliu su gyva žuvele. Be to, jis nesutinka, kad žvejai linkę nepaleisti sugauto laimikio. Anot Aplinkos ministerijos atstovo, už tai gresia didelės baudos ir dažnas žvejys paskaičiuoja, kad rizikuoti neapsimoka.

„Vienetai tokių (kurie nepaleidžia žuvies atgal į vandenį – red.). Kai yra tokie žalos įkainiai, už kiekvieną nepaleistą lydeką, sakykim, 45 cm, tektų susimokėti apie 150 Eur. Dabar jau, nežiūrint to, ar žuvis paleista išgyvens ar ne, žvejai meta ją atgal į vandenį“, – tvirtina V. Graičiūnas.

Planuojami žvejybos ribojimai

Žuvys reikalingos ne tik žvejams. Jos yra svarbi ežero ekosistemos dalis. Kaip aiškina gamtos apsaugos specialistas V. Graičiūnas, karpinės žuvys minta zooplanktonu, o pastarasis maitinasi fitoplanktonu. Jeigu ežere trūksta plėšriųjų žuvų, kurios minta karpinėmis, pastarųjų populiacija labai išauga, o tai lemia ir fitoplanktono vandens telkinyje gausėjimą.

„Taip prasideda vandens telkinio žydėjimas ir atitinkamai šviesa nebe patenka žemyn, nyksta povandeninė augmenija. To išvengti bandoma per plėšriųjų žuvų gausumą, kurios išgaudo karpines“ , – aiškina V. Graičiūnas.

GRYNAS.lt jau yra rašęs apie ežerų pelkėjimą. Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, gelbėjant vandens telkiniuose likusias plėšriąsias žuvis ir Lietuvos ežerus, numatomas lydekų žvejybos ribojimas 13-oje ežerų. Kokiomis priemonėmis – dar svarstoma. Užsimenama, kad gali būti keičiamas leidžiamos sugauti žuvies dydis, gali būti dar labiau apribotas leistinų žvejybos įrankių skaičius.

Sprendimams trūksta mokslinių tyrimų išvadų

Ekspertams svarstant, kaip geriausia padėti Lietuvos ežerams ir pagausinti plėšriųjų žuvų išteklius, GRYNAS.lt žurnalistai nusprendė patys to pasiteirauti mokslininkų. Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius Antanas Kontautas aiškina, kad tyrimų, kaip mėgėjų žvejyba veikia žuvų išteklius, atlikta labai mažai, todėl sunku pasakyti, kuris žvejybos būdas ar priemonė daro didžiausią įtaką. Dėl to, anot mokslininko, sunku pasakyti, kokių priemonių ar ribojimų gelbėjant Lietuvos žuvų išteklius reikia imtis.

„Darbų, kuriais būtų įvertinta mėgėjų žūklės įtaka žuvų ištekliams, iki šiol yra labai mažai. Kadangi mėgėjiškas meškeriojimas Lietuvoje tampa labai populiarus ir vis didesnę įtaką žuvų ištekliams turinti žmogaus veikla, tai jam dėmesio reikia skirti daugiau“, – komentuoja ichtiologas.

Mokslininkas nelinkęs daryti skubotų išvadų ir dėl velkiavimo. Pasak jo, apie šį žvejybos būdą taip pat trūksta duomenų, todėl teigti, kad velkiavimą reikia drausti, kol kas skubėti nereikėtų.

„Savaime aišku, kad jis (velkiavimas – red.) turi įtakos žuvų ištekliams. Kaip ir bet kuris kitas būdas, kuriuo žuvis sugaunama ir išimama iš vandens telkinio. Tačiau, kad šis būdas būtų didžiausią įtaką darantis ištekliams, tai Lietuvoje nėra padaryta jokių tyrimų. <...> Reikėtų, kad būtų inicijuojami tyrimai įvairiuose vandens telkiniuose, kad būtų išsiaiškinta, kokią įtaką meškeriojimas turi žuvų ištekliams, <...> kaip kokią įtaką turi konkretus žvejybos būdas“, – teigia A. Kontautas.

Nors velkiavimas yra legalus mėgėjų žvejybos būdas, kai kuriuos žvejus jis piktina. Tačiau nei mokslininkai, nei ekspertai Aplinkos ministerijoje neturi duomenų, kad jis tikrai stipriau nei kiti žvejybos būdai veikia plėšriąsias žuvis. Todėl ir apie draudimus kol kas nekalbama, nors tam tikri ribojimai, anot ekspertų, tikrai atsiras. Taip ketinama atkurti ir apsaugoti plėšriųjų žuvų rūšis.