Skaitytojo atsiųstame vaizdo įraše matyti, kaip šalia negyvo balandžio vaikštinėja dvi varnos. Netrukus viena jų balandį nusineša ant stogo. Skaitytojui kilo klausimas, ar varnos balandį žada sulesti. Tiesa, vaizdo įraše nematyti, ar varnos pačios pagavo balandį, ar jį jau rado žuvusį.
M. Karlonas sako, kad varnos minta tiek gyvūniniu, tiek augaliniu maistu, todėl kartais pasmaguriauja dvėseliena ar automobilių numuštais gyvūnais. „Tiek varnas, tiek kranklius galima pastebėti lesančius grambuolio lervas, jie gali ir pelytę pasigauti. Iš tikrųjų šie paukščiai atlieka sanitaro funkciją“, – pasakoja ornitologas.
Anot jo, varnos mielai pasmaguriauja paukščių jaunikliais ar jų kiaušiniais: „Jei randa atvirus lizdelius, tikrai gali išplėšti jauniklius, kiaušinius. Varnos, krankliai tą labai mėgsta.“
Vis dėlto jis teigia, kad varnos nesiimtų medžioti sveiko paukščio: „Turbūt jos pamatė, kad tai yra paliegęs, sergantis balandis, sužeistas katino ar kito plėšriojo paukščio, taigi pasinaudojo proga ir galimai jį nubaigė. Nebent jis jau buvo rastas negyvas. Jos tikrai gali juo pasmaguriauti.“
Ornitologas sako, kad šis vaizdo įrašas tikrai neturėtų paskatinti galvoti, kad varnos medžioja paukščius ir minta balandžiais. Tai vienas iš išskirtinesnių atvejų.
Jo teigimu, gamta gamtai žalos nedaro, todėl tokius atvejus reikėtų vertinti ne per emocinę prizmę ir siūlo į juos žiūrėti kaip į natūralų procesą.
„Jokiu būdu nereikėtų į tokias situacijas žmogui kištis, nes kištis mums reikia ten, kur patys esame nusižengę. Jeigu, sakykime, paukštis būtų atsitrenkęs į kokį langą ar pats žmogus jį būtų sužeidęs, tada reikėtų pagelbėti. Šita taisyklė galioja visam „gamtos gelbėjimui“. Kur žmogus kaltas, reikia padėti, kai vyksta gamtoje natūralūs dalykai – palikti pačiai gamtai“, – tikina jis.