„Praeitą savaitę žvejojant ant Nevėžio ledo šalia atsirado draugas (draugė) - audinė, kuri nekreipdama į mane stovintį šalia, iš panosės vogė sugautą žuvį,“ - stebėjosi skaitytojas.
Tiesą sakant, iš vaizdo įrašo matyti, kad audinė buvo drąsi, tačiau vis tik į žveją kreipė dėmesį - pačiupusi nuo ledo smulkią žuvelę, ji kuo greičiau nešdavo rusvą kailį atgal į krūmynus.
Tačiau netrukus vėl atsirasdavo ant ledo - tiek žuvų, nejau tik viena pasitenkinsi?
„Koks įžūlumas! Tiesiai iš po kojų... Klausyk! Aš jam daviau tik vieną žuvį!“, - pavogtų žuvų skaičiui artėjant prie 10-ies neiškentė žvejas. Jis svarstė, ar žvėrelis be jokios gėdos išvogs visas žvejo žuvis.
Eugenijus pamėgino prieiti arčiau žvėrelio slėptuves. Tuomet audinė akimirką sudvejojo, ar jau priėjo žvejo kantrybės ir dosnumo ribas, tačiau dar kartą nuskuodė link ant ledo gulinčių žuvų.
Per penkias įrašo minutes audinė nudžiovė dar mažiausiai 10 žuvų ir visiškai nekreipė dėmesio į žvejo raginimus jausti saiką.